Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
Naujienos
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Gyvenimas
  • Mokslas
  • Technologijos
  • Automobiliai
Gyvenimas
  • Mada
  • Maistas
  • Namai
  • Sodas ir daržas
  • Sveikata ir grožis
  • Žmonės
Daugiau
  • Horoskopai
  • Receptai
  • Pramogos
  • Kinas
  • Menas
  • Renginiai
Redakcija
  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
  • Naujienos
    • Naujausios
    • Pasaulis
    • Lietuva
    • Mokslas
    • Automobiliai
    • Technologijos
  • Gyvenimas
    • Mada
    • Maistas
    • Namai
    • Sodas ir daržas
    • Sveikata ir grožis
    • Žmonės
  • Įdomybės
    • Horoskopai
    • Receptai
  • Pramogos
    • Kinas
    • Menas
    • Renginiai
    • Eurovizija 2026
  • Redakcija
    • Apie mus
    • Autoriai
    • Privatumo ir slapukų politika
    • Redakcijos politika
    • Kontaktai
Sekite mus
Pradinis puslapis » Baltymų poreikis pagal svorį ir gyvenimo būdą: sužinokite, kaip apskaičiuoti reikiamą normą
Maistas

Baltymų poreikis pagal svorį ir gyvenimo būdą: sužinokite, kaip apskaičiuoti reikiamą normą

Paskelbė
Edita Gavelienė
2026-02-13, 22:15
Komentarų: 0
Dalintis
4 min. skaitymo

Baltymai yra pagrindinė raumenų, hormonų ir fermentų statybinė medžiaga. Jie būtini tiek sportuojantiems, tiek siekiantiems palaikyti sveiką kūno sudėtį. Vis dėlto svarbu ne tik suvartojamas baltymų kiekis, bet ir jų kokybė bei pasisavinimas.

Kasdienėje mityboje verta rinktis baltymų šaltinius, kurie organizmui suteikia visas būtinas aminorūgštis. Tinkamai parinkti produktai padeda išlaikyti raumenų masę, palaikyti stabilų energijos lygį ir gerą savijautą.

Baltymų šaltiniai: ką verta rinktis?

Vienas populiariausių baltymų šaltinių yra liesa vištienos krūtinėlė. 100 g šio produkto yra apie 32 g baltymų, todėl jis ypač vertinamas sportuojančių žmonių mityboje. Dar daugiau baltymų gali suteikti kietasis sūris, pavyzdžiui, parmezanas – apie 42 g baltymų 100 g produkto, tačiau svarbu prisiminti, kad tai kartu ir itin kaloringas pasirinkimas.

Augalinės kilmės baltymų šaltiniai taip pat gali būti labai vertingi. Džiovinta spirulina išsiskiria ypač dideliu baltymų kiekiu – jis gali siekti net iki 58 g 100 g produkto. Tai vienas koncentruočiausių augalinių baltymų šaltinių.

Gyvūniniai ir augaliniai baltymai: kuo jie skiriasi?

Gyvūninės kilmės baltymai, randami mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose ir pieno produktuose, pasižymi visaverčiu aminorūgščių profiliu. Organizmas juos paprastai pasisavina itin efektyviai, todėl didelė dalis gautų baltymų gali būti panaudojama raumenų ir audinių atstatymui.

Augalinės kilmės baltymai dažniau turi nepilną aminorūgščių sudėtį. Dėl šios priežasties verta juos derinti tarpusavyje, pavyzdžiui, ankštinius produktus vartoti kartu su grūdiniais. Toks derinimas padeda gauti platesnį aminorūgščių spektrą ir pagerina bendrą baltymų vertę.

Kiek baltymų reikia per dieną?

Pagal šiuolaikines mitybos rekomendacijas fiziškai aktyviems suaugusiesiems patariama suvartoti apie 1,2–1,6 g baltymų kilogramui kūno svorio per dieną. Pavyzdžiui, 70 kg sveriančiam žmogui tai sudaro maždaug 84–112 g baltymų per parą.

Toks kiekis padeda palaikyti raumenų masę, normalų medžiagų apykaitos greitį ir kūno svorio kontrolę. Per mažas baltymų suvartojimas gali pasireikšti nuovargiu, silpnumu ir lėtesniu atsistatymu po fizinio krūvio.

Baltymų kokybė ir pasisavinimas

Liesa mėsa, žuvis ir pieno produktai dažnai laikomi baltymų „auksiniu standartu“. Jie ne tik suteikia aukštos kokybės baltymų, bet ir yra svarbūs raumenų atsistatymui po fizinio krūvio.

Augaliniai baltymų šaltiniai turi papildomą privalumą: kartu su jais gaunama skaidulų, antioksidantų ir mineralų. Tinkamai subalansuota augalinė mityba gali visiškai patenkinti baltymų poreikį net ir atsisakius gyvūninės kilmės produktų.

Vertinant baltymų kokybę, dažnai minimas PDCAAS rodiklis, parodantis, kiek baltymų organizmas faktiškai gali pasisavinti ir panaudoti. Kiaušiniai, pienas ir sūris paprastai turi aukštą šio rodiklio įvertinimą, o vištiena ir jautiena taip pat laikomos itin kokybiškais baltymų šaltiniais.

Soja laikoma viena geriausių augalinių alternatyvų pagal baltymų pasisavinimą. Tuo tarpu dalį ankštinių produktų tikslinga derinti su kitais, kad būtų užtikrintas visavertis aminorūgščių spektras.

Kaip praktiškai padidinti baltymų kiekį mityboje?

Norint padidinti baltymų kiekį kasdienėje mityboje, verta pradėti nuo paprastų sprendimų. Baltymingi pusryčiai, sotūs pietūs su liesa mėsa ar ankštiniais produktais bei lengvesnė vakarienė su tofu ar jogurtu gali padėti pasiekti reikiamą dienos normą.

Sportuojantiems žmonėms vakare naudinga rinktis lėtai pasisavinamus baltymus, pavyzdžiui, varškę ar kazeiną. Tai gali padėti sumažinti raumenų irimą nakties metu ir palaikyti atsistatymo procesus.

Veganams gali tikti baltyminiai kokteiliai su augaliniais baltymų milteliais, spirulina ir uogomis. Toks gėrimas suteikia ne tik baltymų, bet ir vertingų mikroelementų.

Dažniausios klaidos

Viena dažniausių klaidų – per mažas baltymų kiekis fiziškai aktyvių žmonių mityboje. Taip pat neretai pamirštama gerti pakankamai vandens, nors padidėjęs baltymų suvartojimas paprastai reikalauja geresnės hidratacijos.

Subalansuotas ir apgalvotas baltymų vartojimas padeda palaikyti energiją, gerą nuotaiką, tvirtesnius raumenis ir kokybiškesnį miegą. Pradėkite nuo nedidelių pokyčių: kasdien įtraukite po vieną naują, kokybišką baltymų šaltinį, ir organizmas greitai atsilygins geresne savijauta.

Kaip vertinate šį įrašą?
Nuostabus!0
Prajuokino0
Nustebino0
Nuvylė0
Sunervino!0
PaskelbėEdita Gavelienė
Žurnalistė
Rašau apie maistą, mitybą ir sveikatingumą, domiuosi subalansuota mityba, kasdieniais pasirinkimais ir įpročiais, kurie padeda jaustis geriau. Mane domina tiek praktiniai patarimai, tiek naujos mitybos tendencijos. Savo tekstuose siekiu pateikti aiškią, atsakingą ir lengvai pritaikomą informaciją kasdieniam gyvenimui.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame perskaityti

Namai

Norite ankstyvo paprikų derliaus? Sužinokite palankiausią metą ir kaip išvengti svarbiausių klaidų

Karolina Vasiliauskaitė
2026-02-13
Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Pasaulis

Arktis tampa geopolitinės kovos erdve? Jungtinė Karalystė reaguoja į Rusijos keliamą grėsmę

Karolis Vaickus
2026-02-13
Gyvenimas

Klinikinė mirtis pakeitė jo požiūrį į pomirtinį gyvenimą: ateisto liudijimas sukėlė diskusijų bangą

Ana Januliavičienė
2026-02-13
Pasaulis

Netikėtas radinys Antarktidoje: surastos prieš pusšimtį metų sudužusio lėktuvo nuolaužos

Karolis Vaickus
2026-02-13
Emmanuelis Macronas. EPA-ELTA nuotr.
Pasaulis

Macronas: pasaulis turėtų sekti Europos pavyzdžiu, o ne ją kritikuoti

Karolis Vaickus
2026-02-13
Vilniaus oro uostas. ELTA / Andrius Ufartas nuotr.
Lietuva

Svarbus įspėjimas: dėl neatpažintų objektų Lietuvos oro erdvėje galimi skrydžių nukreipimai

Povilas Meškonis
2026-02-13

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

TIPRO, UAB
Kalvarijų g. 99A-33, LT-08219 Vilnius
Tel.: +370 606 17737
El. paštas: [email protected]

Mūsų populiariausios

  • Namai
  • Sveikata ir grožis
  • Receptai
  • Mokslas
  • Pramogos

Taip pat skaitykite

  • Automobiliai
  • Horoskopai
  • Lietuva
  • Maistas
  • Patarimai

Redakcija

  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
@ 2026 Visos teisės saugomos
  • Titulinis
  • Privatumo ir slapukų politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?