Metų pradžia dažnai siejasi su dideliais gyvenimo pokyčiais, kurie, tikimės, padės pasijusti labiau įsižeminusiems, labiau patenkintiems ar labiau valdantiems savo gyvenimą. Galbūt nusprendėte keisti karjerą, išvykti gyventi į užsienį ar nubėgti maratoną.
Tačiau ilgalaikę prasmę retai sukuria dramatiškos permainos. Ji dažniau formuojasi iš to, ką darome nuolat. Elgesio mokslai rodo, kad gyvenimo prasmė kuriama po vieną, pasikartojantį veiksmą.
Kitaip tariant, prasmė nėra tai, ką „atrandame“ po ilgų ieškojimų. Tai yra tai, ką patys sukuriame, vėl ir vėl žengdami mažus, bet prasmingus žingsnius.
Kaip tai atrodo praktiškai? Ir kokių konkrečių veiksmų tam reikia?
Kas yra gyvenimo prasmė?
Psichologijoje gyvenimo prasmė dažniausiai siejama su jausmu, kad gyvenimas yra nuoseklus, turintis tikslą ir susijęs su tuo, kas mums iš tiesų rūpi.
Žmonės, kurie dažniau patiria prasmingumo jausmą, paprastai pasižymi geresne savijauta, rečiau išgyvena stiprų stresą ar depresijos simptomus, lengviau atsigauna sudėtingais gyvenimo laikotarpiais.
Kai prasmės trūksta, žmogus gali jaustis tarsi neturėtų atramos taško, „plauktų pasroviui“, net jei iš šalies žiūrint viskas atrodo neblogai.
Gyvenimas dažniausiai atrodo prasmingas tuomet, kai laiką leidžiame darydami tai, kas mums išties svarbu ir suteikia savotišką atlygį. Tai nebūtinai džiaugsmo ar euforijos banga, veikiau tylus „buvo verta“ pojūtis. Padėti draugui, išmokti ką nors mažo, pasistūmėti darbe, pasidalyti nuoširdžia akimirka su kitu žmogumi – visa tai gali padėti pasijusti gyvesniems ir tvirčiau stovintiems ant žemės.
Tokios patirtys yra teigiamo pastiprinimo pavyzdžiai: elgesys „grąžina“ kažką atgal – energiją, pasididžiavimą, pasitenkinimą ar ryšio su kitais jausmą. Ilgainiui šie maži atlygiai stiprina elgesio modelius, kurie padeda gyvenimui įgauti kryptį ir prasmę.
Priešingai, kai dažniausiai veikiame vien tam, kad išvengtume nemalonių išgyvenimų – atšaukiame planus, užsidarome, kai neramu ar per sunku, atidėliojame mums svarbius darbus – akimirksniu pajuntame palengvėjimą, bet prarandame galimybę patirti tai, kas iš tiesų praturtina gyvenimą.
Daug naudingesnis modelis – žengti mažus žingsnius net tada, kai trūksta motyvacijos. Išsiųsti žinutę, pradėti darbą, trumpam išeiti į lauką – tai maži startai, kurie dažnai įžiebia pasitenkinimą ar viltį, kurios, kaip mums atrodė, dar „neatėjo“.
Kodėl vienkartiniai pakilimai neveikia ilgam?
Vadinamasis hedoninis bėgimo takelis paaiškina, kodėl pavienės malonios akimirkos retai sukuria ilgalaikę prasmę. Psichologai šiuo terminu vadina mūsų polinkį gana greitai grįžti į įprastą emocinį foną po teigiamų įvykių.
Prie malonių dalykų prisitaikome stebėtinai greitai: nusiperkame ką nors naujo, pasiekiame tikslą, išvykstame trumpų atostogų. Perdegęs darbuotojas po savaitgalio išvykos gali pasijusti geriau, tačiau sugrįžus pirmadieniui efektas neretai greitai išblėsta.
Ypatingos akimirkos vis tiek yra svarbios: jos kuria prisiminimus, padeda „suskirstyti“ metus į reikšmingesnius etapus. Tačiau jos nepakeičia mūsų gyvenimo, jei nėra lydimos mažų, bet nuolatinių pokyčių kasdienėse rutinose, ribų nustatyme ir santykiuose.
Prasmė remiasi įvairove
Gerovė yra stabilesnė, kai ją palaiko daugybė nedidelių, nuolatinių „atlygių“ šaltinių. Jei visa prasmė paremta tik darbu, vienais santykiais ar vienu užsiėmimu (pavyzdžiui, sportu), bet kokia krizė toje srityje gali stipriai supurtyti bendrą savijautą.
Tačiau kai prasmė remiasi keliomis sritimis – draugystėmis, mokymusi, kūryba, fiziniu aktyvumu, indėliu į bendruomenę, šeima, ryšiu su gamta ar dvasingumu – atsiranda daugiau atramos taškų.
Svarbiausia tai, kad prasmingam gyvenimui nereikia nei tobulo įkvėpimo, nei didelių, viską apverčiančių sprendimų. Jis kuriamas mažais elgesio pokyčiais, kuriuos galima pradėti bet kada.
Kas iš tikrųjų padeda kurti prasmę?
Trys žemiau aprašyti, tyrimais pagrįsti žingsniai gali padėti į kasdienybę įnešti daugiau prasmės.
1. Pirmiausia atsigręžkite atgal, tik tada judėkite pirmyn
Prieš užsibrėždami naujus tikslus, sąmoningai apmąstykite praėjusius metus. Paklauskite savęs: kuo labiausiai didžiuojuosi arba už ką esu dėkingas? kas man suteikė energijos ar krypties? kas, priešingai, sekino arba slopino? ko vengiau, nors tai man iš tiesų buvo svarbu?
Taip lengviau pamatyti, kokie elgesio modeliai, santykiai ir rutinos jus tyliai palaikė, o kur jūsų „prasmės portfelis“ tapo per siauras.
2. Išsirinkite dvi ar tris jums svarbias sritis
Prasmingi pokyčiai retai gimsta iš grandiozinių pažadų. Daug patikimesnis kelias – pasirinkti dvi ar tris gyvenimo sritis, kurios jums svarbios: pavyzdžiui, sveikatos gerinimą, santykio gilinimą, naujo dalyko mokymąsi, įsitraukimą į bendruomenės veiklą, tėvystės ar motinystės įgūdžių stiprinimą.
Kiekvienoje srityje nusistatykite po vieną mažą, realų veiksmą. Tikslas – ne apversti gyvenimą aukštyn kojomis, o švelniai praplėsti prasmingų „atlygių“ šaltinius.
Plane užfiksuokite tik pirmą žingsnį: trumpą pasivaikščiojimą, vieno puslapio perskaitymą, vienos žinutės išsiuntimą, trumpo teksto parašymą ar kelias minutes praktikos. Pradžioje didžiausias pasiekimas dažnai yra ne rezultatas, o pats faktas, kad pradėjote – kad ir labai nedaug.
Būkite sau atlaidūs. Liga, stresas, nuovargis ar kiti įsipareigojimai kartais neišvengiamai sujauks planus. Svarbiausia – vėl ir vėl, švelniai ir be saviplakos, grįžti prie elgesio, kuris atspindi, kokiu žmogumi norite būti.
3. Susikurkite aplinką, kurioje lengva elgtis taip, kaip norite
Pasitelkite aplinkos užuominas, kurios padeda pradėti. Iš vakaro pasiruoškite drabužius pasivaikščiojimui, užsirašykite priminimą, dienoraštį laikykite ten, kur tikrai jį pamatysite, pavyzdžiui, prie lovos.
Mažinkite trukdžius. Dažniausiai naudojamus daiktus laikykite aiškiose vietose, o dėmesį blaškančius – atokiau. Susitvarkykite erdvę tiek, kiek reikia, kad prasmingus veiksmus būtų kuo paprasčiau atlikti ir prie jų grįžti.
Prijunkite naujus įpročius prie senų. Pavyzdžiui: perskaitykite vieną puslapį prieš rytinę kavą, ištempkite raumenis prieš atsidarydami elektroninį paštą, tris minutes parašykite dienoraštyje prieš valydamiesi dantis.
Toks „sujungimas“ dalį naštos perkelia nuo valios pastangų ant rutinos. Kuo mažiau sprendimų ir vidinių derybų reikės kiekvieną kartą, tuo lengviau taps nuosekliai kurti tai, kas jūsų gyvenimui suteikia prasmės.
