Mokslininkai pabandė apskaičiuoti, kiek demencijos atvejų kasmet galėtų būti susiję su nemiga, ir gautas skaičius prilygsta vidutinio dydžio JAV miesto gyventojų skaičiui.
Kelių JAV institucijų tyrėjų komanda iš naujo išanalizavo turimus duomenis apie 5 899 žmones, kurių amžius buvo 65 metai ir daugiau. Tyrime vertinti pačių dalyvių nurodyti nemigos simptomai bei „tikėtina demencija“, nustatyta pagal kognityvinių funkcijų prastėjimo testus ir medicinines diagnozes.
Pagrindinė išvada – net 12,5 % visų vyresnio amžiaus žmonių demencijos atvejų (JAV mastu tai sudaro beveik 450 000 žmonių per metus) galėtų būti susiję su nemiga.
Moksliniame darbe pabrėžiama, kad nors įrodymų apie nemigos ir demencijos ryšį daugėjo, iki šiol trūko tyrimų, kurie įvertintų, kokią įtaką nemiga gali turėti demencijos paplitimui visos Jungtinių Valstijų populiacijos mastu.
Šis poveikis populiacijos lygmeniu apibūdinamas sąvoka „populiacijai tenkanti rizikos dalis“ (angl. population attributable fraction, PAF). Tai tokia ligos ar mirčių dalis populiacijoje, kuri gali būti priskiriama konkrečiam rizikos veiksniui. Praktiniu požiūriu PAF parodo ligos naštą, kurios būtų galima išvengti, jei rizikos veiksnys būtų pašalintas.
Pirmiausia tyrėjai nustatė, kiek žmonių jų duomenų rinkinyje patyrė nemigą ir kiek jų turėjo „tikėtiną demenciją“. Paaiškėjo, kad nemiga skundėsi 28,7 % tiriamųjų, o demencijos požymių nustatyta 6,6 % tiriamųjų.

Šis duomenų rinkinys atspindėjo situaciją tik konkrečiu momentu – dalyviai nebuvo stebimi ilgą laiką, todėl nebuvo galima tiesiogiai įvertinti, kas iš jų vėliau susirgs demencija. Dėl šios priežasties tyrėjai savo skaičiavimus papildė santykinės rizikos rodikliu iš ankstesnių tyrimų, kuriuose nustatyta, kad žmogus, patiriantis nemigą, vidutiniškai 1,51 karto dažniau rizikuoja susirgti Alzheimerio tipo demencija.
Toliau komanda pritaikė įprastai PAF skaičiuoti naudojamą formulę: momentinius duomenis išplėtė taip, tarsi jie atspindėtų visą JAV populiaciją, o tuomet panaudojo santykinės rizikos daugiklį, kad įvertintų, kiek demencijos atvejų teoriškai neįvyktų, jei nemiga nebūtų prisidedantis veiksnys.
Gautas PAF rodiklis siekė 12,5 %, t. y. maždaug vienas iš aštuonių demencijos atvejų. Pritaikę šį rodiklį visiems 65 metų ir vyresniems JAV gyventojams, sergantiems demencija, autoriai apskaičiavo, kad 2022 m. net 449 069 demencijos atvejai galėjo būti išvengti, jei nebūtų buvę nemigos.
Skaičiuojant PAF būtina remtis prielaida, kad egzistuoja priežastinis ryšys – šiuo atveju, kad nemiga prisideda prie demencijos išsivystymo. Vis dėlto pats PAF tokio ryšio neįrodo, nes tai matematinis modelis, paremtas keliomis prielaidomis.
Nepaisant to, toks vertinimas yra naudingas, nes leidžia skaičiais įvardyti galimą nemigos indėlį į demencijos naštą. Miego sutrikimai laikomi modifikuojamu rizikos veiksniu, o tai reiškia, kad juos galima valdyti tiek pačių žmonių pastangomis, tiek taikant sveikatos priežiūros specialistų pagalbą.
Tyrėjai pažymi, kad gauti skaičiai yra reikšmingi lyginant su kitais gerai žinomais demencijos rizikos veiksniais. Pavyzdžiui, vienas ankstesnis tyrimas parodė, jog vidutinio ar sunkaus klausos praradimo PAF vėlyvajame amžiuje siekia 16,9 %, o lengvo klausos pablogėjimo – 3,9 %, naudojant tą patį duomenų šaltinį.
Nemigos PAF patenka tarp šių rodiklių, taip pabrėždamas didelę šio sutrikimo reikšmę populiacijos mastu ir rodydamas didelį prevencinių bei gydomųjų intervencijų potencialą, siekiant sumažinti nemigos paplitimą tarp vyresnio amžiaus žmonių.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad nemiga ir demencija tam tikru mastu gali būti susijusios dvikrypčiu ryšiu: tikėtina, jog su demencija susiję smegenų pokyčiai kartais patys gali sukelti miego sutrikimus, o ne vien atvirkščiai.
Dėl to mokslininkams sudėtinga tiksliai atskirti, kas skatina demencijos progresavimą, o kas jau yra prasidėjusių smegenų pokyčių pasekmė. Nauji tyrimai nuolat identifikuoja vis daugiau rizikos veiksnių, kurie padeda geriau suprasti, kaip demencija vystosi ir kokiais būdais būtų galima ją pristabdyti.
Tyrimo duomenys pateikė ir papildomų įžvalgų, svarbių ateities darbams: demencijos našta, priskiriama nemigai, šiek tiek didesnė moterims nei vyrams, o didžiausia tokių atvejų dalis tenka 85 metų ir vyresniems žmonėms.
Autorių teigimu, šios išvados rodo, kad miego sveikata turėtų būti integruota į įprastinę geriatrijos praktiką ir demencijos prevencijos strategijas. Nemigos sprendimas, taikant tikslingas intervencijas ir atsižvelgiant į lyčių ypatumus, gali atlikti svarbų vaidmenį mažinant demencijos riziką populiacijos mastu.

