Vis dažniau kalbama apie jaunimo psichinę sveikatą, o nauji mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad šie nuogąstavimai pagrįsti. Kanadoje atliktas tyrimas atskleidė ryškų psichozių, įskaitant šizofreniją, paplitimo augimą tarp po 2000-ųjų gimusių jaunuolių. Mokslininkai aiškinasi, kokios priežastys gali lemti tokį šuolį ir kokiomis kryptimis šiandien ieškoma pagalbos bei prevencijos priemonių.
Kanados medikų analizė parodė, kad po 2000 metų gimusiems jaunuoliams psichozės diagnozuojamos gerokai dažniau nei ankstesnėms kartoms. Nustatyta, jog 2000–2004 m. Kanadoje gimusių žmonių psichozinių sutrikimų (tarp jų ir šizofrenijos) nustatymo dažnis yra maždaug 70 % didesnis nei 1975–1979 m. gimusiųjų. Be to, naujesnėse kartose šie sutrikimai dažniau diagnozuojami jaunesniame amžiuje.
Mokslininkai šio augimo nesieja vien tik su patobulėjusia diagnostika. Tarp svarbių veiksnių minimos dažnėjančios socialinės ir ekonominės krizės, didėjantis visuomeninis bei finansinis spaudimas jauniems žmonėms, taip pat augantis narkotinių medžiagų vartojimas.
Kaip buvo tiriamas psichozių paplitimas Kanadoje?
Tyrime išanalizuoti daugiau kaip 12 milijonų kanadiečių, gimusių 1960–2009 m., duomenys. Iš jų beveik 153 tūkst. buvo diagnozuoti psichotiniai sutrikimai, įskaitant šizofreniją, taip pat isterines, pogimdymines ir kliedesines psichozes.
Analizė parodė, kad 1997–2023 m. laikotarpiu kasmet naujų psichozės atvejų tarp 14–20 metų jaunimo padaugėjo 60 %. Tuo pat metu vyresnėse amžiaus grupėse naujų diagnozių skaičius išliko stabilus arba net mažėjo.
Jau tarp 1990–1994 m. gimusių asmenų tikimybė iki 30 metų sulaukti psichozės diagnozės buvo daugiau kaip trečdaliu didesnė, palyginti su tais, kurie gimė 1975–1979 m.
Dar ryškesnis skirtumas išryškėjo 2000–2004 m. gimusiųjų grupėje: iki 20 metų amžiaus psichozinių sutrikimų diagnozavimo dažnis šioje kartoje buvo net 104 % didesnis nei vyresnės kartos bendraamžių. Nors diagnostikos tobulėjimas laikomas vienu iš veiksnių, tyrėjai pabrėžia, kad lemiamą įtaką greičiausiai daro pasikeitusios socialinės ir ekonominės sąlygos.
Kas gali lemti psichozių augimą ir kaip to siekiama išvengti?
Tikslūs psichozių dažnėjimo mechanizmai dar nėra iki galo nustatyti, tačiau mokslininkai išskiria kelias galimas kryptis. Viena jų – ilgalaikis streso lygio augimas, susijęs su ekonominiu nestabilumu, ateities neužtikrintumu, konkurenciniu spaudimu ir socialinių tinklų įtaka. Kita kryptis – psichoaktyvių medžiagų vartojimo plitimas, ypač tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų.
Siekdami geriau suprasti psichozių kilmę ir simptomus, mokslininkai aktyviai naudoja eksperimentinius gyvūnų modelius. Pavyzdžiui, laboratorinės pelės pasitelkiamos tiriant mechanizmus, galinčius lemti haliucinacijas – vieną dažniausių psichozės simptomų.
Taip pat nustatyta, kad psichoziniais sutrikimais sergančių žmonių kraujyje aptinkama didesnė Bartonella genties bakterijų koncentracija nei sveikų tiriamųjų. Kol kas neaišku, ar šios bakterijos tiesiogiai sukelia psichozes, ar tik sustiprina jų simptomus, tačiau tokie duomenys atveria naujas tyrimų kryptis.
Dar vienas svarbus pastebėjimas susijęs su klausos haliucinacijomis: daliai pacientų jos kyla dėl to, kad nuosavas vidinis balsas klaidingai suvokiamas kaip išorinis. Viena iš siūlomų terapijos krypčių – virtualių avatarų taikymas. Tokie avatarai gali padėti pacientams „įkūnyti“ girdimą balsą, geriau jį atpažinti ir įgyti daugiau kontrolės, taip potencialiai mažinant haliucinacijų keliamą įtampą.
Jaunimo psichinė sveikata blogėja visame Vakarų pasaulyje
Kanados tyrimo išvadas papildo ir kitų šalių duomenys. Dartmuto koledžo mokslininkai išanalizavo daugiau kaip 10 milijonų žmonių JAV ir Jungtinėje Karalystėje duomenis ir nustatė, kad vadinamasis „vidutinio amžiaus krizės“ pikas apie 47-uosius gyvenimo metus nebėra toks ryškus kaip anksčiau. Vietoje to didžiausias psichinės sveikatos prastėjimas šiandien būdingas jauniems žmonėms.
Tyrėjų teigimu, pagrindinės naujos psichologinės krizės priežastys yra ekonominis nestabilumas po 2008 m. recesijos, COVID-19 pandemijos padariniai ir neigiama socialinių tinklų įtaka savivertei, socialiniams ryšiams bei nuolatiniam lyginimuisi su kitais.
Šie duomenys leidžia manyti, kad psichikos sutrikimų augimas tarp jaunimo nėra vien medicininė problema. Tai platesnė socialinė ir kultūrinė krizė, reikalaujanti kompleksinių sprendimų: nuo geresnės ankstyvosios diagnostikos ir lengviau prieinamos psichologinės pagalbos iki atsakingesnio požiūrio į socialinių tinklų aplinką, švietimą ir jaunimo politiką.
