Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
Naujienos
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Gyvenimas
  • Mokslas
  • Technologijos
  • Automobiliai
Gyvenimas
  • Mada
  • Maistas
  • Namai
  • Sodas ir daržas
  • Sveikata ir grožis
  • Žmonės
Daugiau
  • Horoskopai
  • Receptai
  • Pramogos
  • Kinas
  • Menas
  • Renginiai
Redakcija
  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
  • Naujienos
    • Naujausios
    • Pasaulis
    • Lietuva
    • Mokslas
    • Automobiliai
    • Technologijos
  • Gyvenimas
    • Mada
    • Maistas
    • Namai
    • Sodas ir daržas
    • Sveikata ir grožis
    • Žmonės
  • Įdomybės
    • Horoskopai
    • Receptai
  • Pramogos
    • Kinas
    • Menas
    • Renginiai
    • Eurovizija 2026
  • Redakcija
    • Apie mus
    • Autoriai
    • Privatumo ir slapukų politika
    • Redakcijos politika
    • Kontaktai
Sekite mus
Pradinis puslapis » Įminta šimtmečių senumo paslaptis: ši genetinė medžiaga galėjo priklausyti renesanso genijui
Mokslas

Įminta šimtmečių senumo paslaptis: ši genetinė medžiaga galėjo priklausyti renesanso genijui

Paskelbė
Karolis Vaickus
2026-02-16, 08:55
Komentarų: 0
Dalintis
4 min. skaitymo

Mokslininkai, dalyvaujantys ambicingame Leonardo da Vinci DNR projekte, teigia galimai aptikę paties garsiojo menininko ir išradėjo genetinės medžiagos pėdsakų.

Apie tai pranešama išankstiniame moksliniame straipsnyje (preprinte). Vis dėlto, norint patvirtinti, kad aptikta genetinė informacija iš tiesų priklauso Leonardo da Vinci, gyvenusiam prieš daugiau nei 500 metų, reikės papildomų tyrimų.

Patys tyrėjai pabrėžia, kad jų rezultatai kol kas yra „užuominos, o ne išvados“. Tačiau jie jau dabar rodo, jog net iš itin vertingų ir trapių istorinių kūrinių įmanoma išgauti informatyvios biologinės medžiagos.

Mokslininkų sukurta naujoviška metodika leidžia išgauti žmonių, augalų, bakterijų, grybų, gyvūnų, virusų ir parazitų DNR iš senų laiškų vaško antspaudų bei iš paties popieriaus, kuris per šimtmečius sugeria aplinkos pėdsakus.

„Iš esmės objektai, anksčiau laikyti biologiškai nebyliais, pasirodė veikiantys kaip gyvos savo aplinkos „pirštų atspaudų“ laikmenos“, – teigiama projekto pranešime.

Naujajame tyrime mokslininkai paaiškina, kaip itin švelniai paėmė mėginius nuo kreida piešto piešinio, vadinamo „Šventasis vaikas“, kuris, kaip manoma, galėjo būti Leonardo da Vinci darbas.

Pasitelkus pažangias naujos kartos sekoskaitos technologijas, iš šio piešinio paviršiaus pavyko išgauti įvairios biologinės informacijos. Tarp jos aptikta oranžmedžių, augintų Medičio soduose Toskanoje, DNR, taip pat – žemos kokybės žmogaus DNR.

Kam ši žmogaus DNR priklausė, kol kas neaišku. Tai galėjo būti pats Renesanso menininkas, tačiau neatmetama ir galimybė, kad pėdsakai palikti žmonių, vėlesniais amžiais lietusių piešinį.

Vis dėlto dalyje DNR rasta Y chromosomos žymenų, o tai reiškia, kad genetinė informacija priklausė vyrui. Sprendžiant pagal žymenis, šis individas priskirtinas giminei (kladei), paplitusiai Viduržemio jūros regione, ypač centrinėje ir pietinėje Italijoje, įskaitant Toskaną, iš kurios buvo kilęs ir pats Leonardo.

Tyrėjai ėmė mėginius ir nuo kitų su da Vinci siejamų artefaktų, pavyzdžiui, 500 metų senumo jo giminaičio laiško. Juose aptiktas bendras Y chromosomos signalas, kurio nerasta ant kitų garsiausių to meto Europos meistrų kūrinių paviršių.

Šios užuominos leidžia įtarti bendrą kilmės liniją tarp skirtingų su Leonardo da Vinci siejamų objektų. Mokslininkų teigimu, tai verta tirti toliau. Dabar komanda planuoja imti mėginius ir nuo kitų darbų bei daiktų, kurie, kaip žinoma, priklausė Leonardui, kad būtų galima atlikti platesnį palyginimą.

Vėliau gauti rezultatai turės būti palyginti su patvirtintų, šiuo metu gyvenančių Leonardo da Vinci palikuonių genetiniais duomenimis.

Galutinis projekto tikslas – patikimai nustatyti Leonardo da Vinci palaidojimo vietą ir, kiek įmanoma, tiksliai atkurti jo genomą praėjus keliems šimtmečiams po menininko mirties.

Pasak projekto vadovo Jesse’io Ausubelio iš Rokfelerio universiteto, net jei iki galutinio, patvirtinto DNR atitikmens dar teks nueiti ilgą kelią, jau peržengta svarbi riba: „Sėkmė dabar yra neišvengiama ta prasme, kad esminis slenkstis jau įveiktas.“

Beveik dešimtmetį projekto mokslininkai sistemingai seka Leonardo giminės medį, atsekdami jo giminaičius tiek ankstesnėse, tiek vėlesnėse kartose. Jiems pavyko nustatyti kelis šiais laikais gyvenančius palikuonis ir sudaryti giminės liniją, siekiančią net 1331 metus.

Manoma, kad paties da Vinci palaikai ilsisi nedidelėje koplyčioje Luaros slėnyje Prancūzijoje, tačiau ne visi istorikai su tuo sutinka. Šiuo metu Italijoje kasamas da Vinci šeimos kapas, siekiant gauti jo artimųjų genetinės medžiagos ir ją palyginti su naujai aptinkamais pėdsakais.

Evoliucinis biologas S. Blairas Hedgesas, nedalyvaujantis projekte, pažymi, kad Leonardo DNR paieškos yra „vienas sunkiausių įmanomų taikinių“ senovinės DNR tyrimuose, tačiau iki šiol atlikti žingsniai daro didelį įspūdį.

Ausubelis pabrėžia, kad projektas sukūrė tvirtą atskaitos sistemą, leidžiančią atpažinti unikalius „parašus“ ant senovinių meno kūrinių ar dokumentų, naudojant DNR ir mikrobiomų analizę. Jo teigimu, įgytos žinios ir novatoriškos technikos neabejotinai bus pritaikytos siekiant geriau pažinti ir kitus svarbius istorinius asmenis.

Kaip vertinate šį įrašą?
Nuostabus!0
Prajuokino0
Nustebino0
Nuvylė0
Sunervino!0
PaskelbėKarolis Vaickus
Žurnalistas
Rašau apie mokslą ir naujausius atradimus, domiuosi tyrimais, inovacijomis ir jų poveikiu kasdieniam gyvenimui. Savo tekstuose siekiu sudėtingus mokslinius procesus paaiškinti aiškiai ir suprantamai, kad skaitytojai galėtų geriau suprasti pasaulį ir jame vykstančius pokyčius.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

Rekomenduojame perskaityti

Horoskopai

Trečiadienio augalų gidas: atraskite, kuris kosminis augalas pavers jūsų dieną ženkliai geresne

Jolanta Tomkutė
2026-02-25
Gyvenimas

Skirtingas miego ritmas tampa tyliu išbandymu net tvirtoms poroms: sprendimas paprastesnis nei manėte

Ana Januliavičienė
2026-02-25
Holstein cows standing in a dairy barn, showcasing modern farming practices.
Lietuva

Pieno sektorius Europoje susiduria su nuosmukiu, Estijoje situacija sudėtingiausia: kaip tai paveiks mus?

Povilas Meškonis
2026-02-25
Lietuva

Šauktinių sąrašų viešinimas po klaustuku: Seimo kontrolierė ragina keisti esančią praktiką

Povilas Meškonis
2026-02-25
Sveikata ir grožis

Aukštas kraujospūdis be aiškių simptomų: trys signalai, kurių nereikėtų ignoruoti

Irena Petrauskienė
2026-02-25
Namai

Greitesnė kava ir gaivesnis žvilgsnis: keli šaukštai iš šaldiklio gali kardinaliai pakeisti jūsų rytą

Karolina Vasiliauskaitė
2026-02-25

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

TIPRO, UAB
Kalvarijų g. 99A-33, LT-08219 Vilnius
Tel.: +370 606 17737
El. paštas: [email protected]

Mūsų populiariausios

  • Namai
  • Sveikata ir grožis
  • Receptai
  • Mokslas
  • Pramogos

Taip pat skaitykite

  • Automobiliai
  • Horoskopai
  • Lietuva
  • Maistas
  • Patarimai

Redakcija

  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
@ 2026 Visos teisės saugomos
  • Titulinis
  • Privatumo ir slapukų politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?