Vis daugiau mokslinių įrodymų rodo, kad dėl kasdien išgeriamo kavos puodelio nereikėtų graužtis sąžinei. Didelės apimties ilgalaikis tyrimas atskleidė, jog saikingas kofeino vartojimas siejamas su mažesne demencijos rizika ir lėtesniu pažintinių funkcijų silpnėjimu.
Tyrime išanalizuoti beveik 132 tūkst. dalyvių duomenys, o stebėsena kai kuriais atvejais truko iki 43 metų. Paaiškėjo, kad asmenys, nurodę suvartojantys daugiausia kofeino, turėjo 18% mažesnę demencijos išsivystymo riziką nei tie, kurie kofeino vartojo labai mažai arba jo visai nevartojo.
Dalyje imties pastebėta, kad dalyviai, vartoję kavą ar arbatą su kofeinu, kognityvinius testus atliko šiek tiek geriau nei tie, kurie šių gėrimų gėrė mažiau. Įdomu tai, kad ryšio neaptikta tarp žmonių, geriančių tik kavą be kofeino, todėl labiausiai tikėtina, jog galimą apsauginį poveikį lemia būtent kofeinas.
Vis dėlto tai nereiškia, kad kavą galima gerti be saiko ir tikėtis visada išlikti žvaliems bei aštraus proto. Kaip ir daugelyje sričių, svarbiausia – saikas. Didžiausia nauda smegenų veiklai nustatyta tarp žmonių, per dieną išgeriančių 2–3 puodelius kavos arba 1–2 puodelius arbatos.
Tačiau net ir saikingas kofeino vartojimas nėra stebuklinga priemonė, galinti viena pati apsaugoti nuo demencijos.
„Nors mūsų rezultatai nuteikia optimistiškai, svarbu prisiminti, kad šis poveikis nėra labai didelis, o yra ir daugybė kitų svarbių būdų išsaugoti gerą pažintinę funkciją senstant“, – aiškina mitybos specialistas Danielis Wangas iš Bostone įsikūrusios „Mass General Brigham“ ligoninės.
„Mūsų tyrimas rodo, kad kava ar arbata su kofeinu gali būti tik viena dėlionės dalis.“
Naujoji ataskaita dera su kitais pastaraisiais metais atliktais tyrimais. Vienoje didelės apimties analizėje, kurioje dalyvavo daugiau kaip 200 tūkst. žmonių, nustatyta, kad kavą geriantys asmenys 34% rečiau susirgdavo Alzheimerio liga ir 37% rečiau – Parkinsono liga, palyginti su tais, kurie kavos nevartojo arba ją gėrė itin retai. Svarbi sąlyga – kava turėjo būti su kofeinu ir be cukraus.
Kitas tyrimas parodė, kad trys puodeliai kavos per dieną siejami su vidutiniškai beveik dvejais papildomais gyvenimo metais. Dar vienoje studijoje nustatyta, kad žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį, mažiausia demencijos rizika buvo tarp tų, kurie kasdien išgerdavo 4–5 puodelius arbatos.
Naujausiame tyrime analizuoti 86 606 moterų, dalyvavusių Slaugytojų sveikatos tyrime, ir 45 215 vyrų, įtrauktų į Sveikatos priežiūros specialistų stebėsenos tyrimą, sveikatos duomenys. Abu šie projektai pradėti dar XX a. devintajame dešimtmetyje.
Kofeino suvartojimas buvo vertinamas pagal kas 2–4 metus pildomas mitybos dažnumo anketas. Dalyvių taip pat prašyta įvertinti, ar jie pastebi atminties, dėmesio ir kitų pažintinių gebėjimų pokyčius. Maždaug 17 tūkst. žmonių kelis kartus per tyrimo laikotarpį telefonu atliko specialius kognityvinių funkcijų testus.
Iš viso 131 821 dalyvio grupėje per stebėsenos laiką demencija diagnozuota 11 033 žmonėms. Remiantis šiais duomenimis, didžiausio kofeino suvartojimo grupėje demencijos rizika buvo 18% mažesnė nei mažiausio kofeino suvartojimo grupėje.
Tarp žmonių, gėrusių kavą su kofeinu, nustatyta ir šiek tiek mažesnė savarankiškai nurodomo pažintinių funkcijų silpnėjimo dalis – 7,8%, palyginti su 9,5% tarp kavos negeriančių dalyvių.
Vis dėlto tarp tų tiriamųjų, kurie atliko išsamius kognityvinius testus, reikšmingų skirtumų bendrame smegenų veiklos įvertinime nenustatyta.
Pažymėtina ir tai, kad didesnis kofeino kiekis nebuvo siejamas su neigiamomis pasekmėmis. Tiesiog nauda tam tikru metu išsilygindavo: labai didelis kofeino suvartojimas nesuteikdavo daugiau privalumų nei saikingas jo kiekis.
Tokie rezultatai iš dalies skiriasi nuo kitų tyrimų, kuriuose teigiama, kad daugiau nei šeši kavos puodeliai per dieną gali būti susiję su didesne demencijos rizika.
Kaip įprasta stebėjimo (observaciniuose) tyrimuose, čia galima nustatyti tik ryšius tarp reiškinių, tačiau vienareikšmiškai teigti, kad būtent kavos vartojimas mažina demencijos riziką, negalima.
Atlikdami analizę tyrėjai atsižvelgė į kitus gyvenimo būdo veiksnius – mitybą, ligų istoriją, šeiminį polinkį ir panašiai. Vis dėlto reikalingi tolesni tyrimai, kad būtų galima tiksliau įvertinti galimą kofeino ir demencijos ryšį bei mechanizmus, kuriais jis galėtų veikti.
„Mes taip pat palyginome žmones, turinčius skirtingą genetinį polinkį sirgti demencija, ir gavome tokius pačius rezultatus – tai reiškia, kad kava ar kofeinas tikriausiai yra panašiai naudingas ir didelės, ir mažos genetinės rizikos grupėms“, – pažymi tyrimo vadovas Yu Zhangas.
