Apie sveiką mitybą ir jos įtaką širdies bei kraujagyslių ligoms kalbama nuolat, tačiau didelės apimties nauji tyrimai vis aiškiau rodo, kad tam tikri mitybos modeliai gali būti ypač naudingi. Vienas jų – Viduržemio jūros dieta, kuri, kaip nustatyta, gali reikšmingai sumažinti moterų insulto riziką.
Nauja analizė atskleidė, kad moterys, nuosekliausiai besilaikiusios Viduržemio jūros dietos principų, turėjo gerokai mažesnę bendrą insulto riziką. Skaičiuojama, jog bet kokio tipo insulto tikimybė buvo 18 % mažesnė, palyginti su tomis, kurios šios mitybos nesilaikė.
Tyrime buvo vertinami dviejų pagrindinių insulto tipų atvejai: išeminis insultas, dažniausiai kylantis dėl sutrikusios kraujotakos į smegenis, ir hemoraginis insultas, kurį sukelia kraujo išsiliejimas į smegenis ir kuris neretai lemia sunkesnes pasekmes.
Duomenys parodė, kad Viduržemio jūros dietos besilaikiusių moterų išeminio insulto rizika buvo 16 % mažesnė, o hemoraginio insulto – net 25 % mažesnė. Mokslininkai pabrėžė, jog rezultatai rodo aiškų ryšį tarp mitybos ir insulto rizikos, tačiau dar neleidžia tvirtai teigti, kad nustatytas poveikis yra tiesiogiai priežastinis.
Viduržemio jūros dieta grindžiama gausiu daržovių, vaisių, ankštinių augalų, žuvies ir alyvuogių aliejaus vartojimu. Kartu rekomenduojama riboti raudonos mėsos, pieno produktų bei maisto, kuriame gausu sočiųjų riebalų, kiekį.
Tyrime dalyvavo 105 614 moterų, kurioms anksčiau nebuvo diagnozuotas insultas. Stebėjimo pradžioje jų vidutinis amžius siekė 53 metus. Remiantis mitybos klausimynais, kiekvienai dalyvei buvo skiriami balai nuo 0 iki 9 pagal tai, kiek jos mityba atitiko Viduržemio jūros dietos principus. Apie 30 % moterų pateko į grupę, kuri šių rekomendacijų laikėsi griežčiausiai.
Stebėjimas truko vidutiniškai 21 metus. Per šį laikotarpį užfiksuoti 4083 insultai: 3358 išeminiai ir 725 hemoraginiai. Net ir įvertinus kitus rizikos veiksnius – rūkymą, fizinį aktyvumą, padidėjusį kraujospūdį – skirtumai tarp grupių išliko statistiškai reikšmingi.
„Insultas yra viena pagrindinių mirties ir neįgalumo priežasčių, todėl įdomu galvoti, kad pagerinę savo mitybą galime sumažinti šios pražūtingos ligos riziką“, – teigė tyrimo autorė Sofija S. Wang. Pasak jos, ypatingą dėmesį patraukė hemoraginio insulto duomenys, nes tokio tipo insultai dideliuose tyrimuose nagrinėjami rečiau.
Vis dėlto mokslininkai atkreipė dėmesį į tyrimo apribojimus: mitybos duomenis pateikė pačios dalyvės, todėl galimos paklaidos bei netikslumai vertinant realų suvartojamo maisto pobūdį ir kiekius.
Šie rezultatai dar kartą patvirtina, kad ilgalaikiai mitybos įpročiai gali turėti didelę reikšmę širdies ir kraujagyslių sistemai. Nors vien mityba negarantuoja, kad insultas neįvyks, ji gali būti svarbi profilaktikos dalis kartu su fiziniu aktyvumu, kraujospūdžio kontrole ir rūkymo atsisakymu.
