Senas, lygus baltas akmuo iš Romos laikų, rastas Nyderlanduose, daugelį metų kėlė galvosūkį tyrėjams.
Dabar, pasitelkę dirbtinį intelektą, mokslininkai mano pagaliau įminę jo paslaptį: akmuo greičiausiai buvo senovinio stalo žaidimo lentos dalis. Tyrėjams net pavyko atkurti labiausiai tikėtinas žaidimo taisykles.
Ant apvalios kalkakmenio plokštės išraižytos tiesios ir įstrižos linijos. Panaudoję 3D vaizdinimą, mokslininkai nustatė, kad dalis linijų yra gilesnės už kitas. Tai leidžia manyti, jog žaidimo figūrėlės buvo stumdomos būtent šiomis linijomis, o kai kuriomis jų naudotasi dažniau.
„Matome nusidėvėjimo žymes išilgai akmens linijų – tiksliai ten, kur būtų stumdoma žaidimo figūrėlė“, – aiškino Leideno universiteto archeologas ir senovinių žaidimų specialistas Walteris Cristas.
Vėliau Mastrichto universiteto tyrėjų komanda pasitelkė dirbtinio intelekto programą, sukurtą senovinių žaidimų taisyklėms atkurti. Ši sistema, pavadinta „Ludii“, buvo apmokyta maždaug šimto senovinių žaidimų, žinomų iš to paties regiono kaip ir romėnų laikų radinys, taisyklių.
„Kompiuteris sugeneravo dešimtis galimų taisyklių rinkinių. Tada jis žaidė pats su savimi ir atrinko kelis variantus, kurie žmonėms atrodo įdomūs ir patrauklūs“, – pasakojo Mastrichto universiteto tyrėjas Dennisas Soemersas.
Tuomet galimos taisyklės buvo palygintos su realiomis nusidėvėjimo žymėmis akmens paviršiuje, siekiant nustatyti tikėtiniausias figūrėlių judėjimo trajektorijas.
Vis dėlto D. Soemersas ragina išlikti atsargiems. Pasak jo, pateikus sistemai bet kokį panašaus tipo linijų raštą, ji vis tiek pasiūlys galimų taisyklių, todėl negalima būti visiškai tikriems, kad romėnai iš tiesų žaidė būtent taip.
Manoma, kad šio apgaulingai paprasto, tačiau įtraukiančio strateginio žaidimo tikslas buvo per kuo mažiau ėjimų persekioti ir įspęsti priešininko figūrėles.
