Pastaraisiais metais mokslininkai vis garsiau įspėja apie visame pasaulyje plintančias laisvai gyvenančias amebas. Šie mikroskopiniai organizmai, aptinkami vandenyje ir dirvožemyje, gali sukelti itin pavojingas, neretai mirtinas infekcijas. Viena žinomiausių – vadinamoji „smegenis ėdanti“ ameba Naegleria fowleri – vis dažniau įvardijama kaip auganti globali grėsmė, galinti tapti aktuali ir mūsų regionui.
Tyrėjai ragina imtis skubių priemonių, nes laisvai gyvenančios amebos gali išgyventi įvairiose aplinkose ir kelti realų pavojų žmonių sveikatai. Ypatingas dėmesys skiriamas būtent Naegleria fowleri, kuri dėl itin sunkios ligos eigos visuomenėje geriau žinoma kaip „smegenis ėdanti“ ameba.
Laisvai gyvenančios amebos – vienaląsčiai organizmai, kuriems nereikia šeimininko. Jos keičia formą pasitelkdamos išaugas (pseudopodijas) ir randamos skirtingose vietose: nuo balų iki ežerų bei kitų vandens telkinių. Pavojingiausia iš jų – Naegleria fowleri – labiausiai mėgsta šiltą gėlą vandenį ir dažniausiai aptinkama esant 30–40 °C temperatūrai.
Infekcija išsivysto tuomet, kai užterštas vanduo patenka į nosį. Ameba per uoslės nervus migruoja į smegenis ir pradeda ardyti jų audinius, sukeldama pirminį amebinį meningoencefalitą. Mirštamumas, įvairių šaltinių duomenimis, siekia 95–99 %. Svarbu pabrėžti, kad ši infekcija neperduodama nuo žmogaus žmogui ir neatsiranda vien prarijus vandenį – pavojus kyla tik tada, kai vanduo patenka į nosies ertmę.
Nors vandens chloravimas ir tinkamas valymas gali sunaikinti šiuos mikroorganizmus, amebos geba išlikti bioplėvelėse vandentiekio vamzdžiuose ir sudaryti apsaugines cistas. Dėl šių savybių jas itin sunku suvaldyti vandentiekio sistemose, ypač šiltuoju metų laiku.
Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į vadinamąjį „Trojos arklio efektą“: amebos gali tapti prieglobsčiu kitiems patogenams, pavyzdžiui, tuberkuliozės bakterijoms, legioneliozės sukėlėjams, kai kuriems grybeliams ir virusams. Tokiose „slėptuvėse“ sukėlėjai geriau išsilaiko aplinkoje ir gali tapti atsparesni dezinfekcijai.
Klimato kaita situaciją dar labiau apsunkina. Šylant vandeniui, Naegleria fowleri paplitimo arealas plečiasi į regionus, kuriuose anksčiau ši ameba nebuvo aptinkama. Tai reiškia, kad rizika gali didėti ir šalims, kurios iki šiol tokių atvejų nefiksavo arba fiksavo itin retai.
Vandentiekio sistemų stebėsena, siekiant aptikti amebas, atliekama retai, nes tyrimai yra sudėtingi ir brangūs. Šiuo metu pagrindinės apsaugos priemonės – vandens chloravimas ir reguliarus vamzdynų praplovimas, tačiau mokslininkai pabrėžia, kad vien to gali nepakakti. Reikalingas platesnis, kompleksinis požiūris, apimantis ekologinę ir medicininę kontrolę.
Be pirminio smegenų uždegimo, kai kurios amebos gali sukelti akių bei odos infekcijas, o žmonėms su nusilpusiu imunitetu – ir retus sisteminius susirgimus.
Specialistai rekomenduoja vengti panardinti galvą į šiltą, stovintį gėlą vandenį, o maudantis prireikus naudoti nosies spaustukus. Kontaktinius lęšius būtina prižiūrėti itin kruopščiai: juos plauti ir laikyti tik steriliame tirpale arba naudoti virintą, atvėsintą vandenį, jei taip nurodyta priežiūros rekomendacijose. Nosies plovimui tinka tik sterilus, distiliuotas arba prieš tai užvirintas ir atvėsintas vanduo.
Medikai pabrėžia, kad po maudynių gėlame vandenyje būtina atkreipti dėmesį į staiga atsiradusį stiprų galvos skausmą, karščiavimą, pykinimą ar sprando sustingimą. Pajutus šiuos simptomus, reikia kuo greičiau kreiptis į gydytoją, nes ankstyvas gydymas gali padidinti išgyvenimo tikimybę.
Taip pat pranešama, kad vieno mokslinių tyrimų instituto mokslininkai sukūrė ŽIV vakcinos kandidatą. Tyrimų duomenimis, po vienos injekcijos primatams buvo paskatintas neutralizuojančių antikūnų susidarymas. Tokia strategija ateityje galėtų supaprastinti skiepijimo procesą ir padidinti jo prieinamumą pasauliniu mastu.

