Kiekvienos moters spintoje dažnai atsiranda pora senų nailoninių pėdkelnių: suplyšusios, su „bėgančiomis“ akimis – jau nebedrąsu vilkėti, tačiau išmesti gaila, nes vis dar kirba mintis, kad jos gali praversti. Jei turite sodą ar bent kelis vaismedžius, tokios pėdkelnės iš tiesų gali būti naudingos – iš jų galima pasigaminti patikimą medžių apsaugą nuo graužikų.
Apvyniojus vaismedžių kamienus nailoninėmis pėdkelnėmis, sukuriama veiksminga kliūtis kenkėjams. Žiemą zuikiai ir pelės ypač dažnai nugraužia jaunų obelų ar kriaušių žievę, nes šaltuoju metų laiku jiems trūksta maisto. Nailonas graužikams yra nepatrauklus ir nepatogus: jis tempiasi, „kabina“ dantis, todėl kenkėjai paprastai greitai atsisako bandymų. Dėl šios priežasties sodininkai neskuba išmesti senų pėdkelnių ir suteikia joms antrą gyvenimą.
Kamieną rekomenduojama vynioti nuo pat žemės paviršiaus iki maždaug vieno metro aukščio. Svarbu sluoksnius glaudžiai priglausti vieną prie kito, kad neliktų atvirų žievės plotų. Vynioti verta neskubant – nuo kruopštumo priklausys, kiek patikima bus apsauga.
Nailonas, skirtingai nei daugelis kitų medžiagų, gerai praleidžia orą, o tai labai svarbu medžio būklei. Po tokia „apranga“ kamienas nešunta, o atlydžių metu mažėja grybelinių pažeidimų rizika. Be to, ši apsauga gali padėti išvengti saulės nudegimų vėlyvą žiemą, kai ryški saulė atsispindi nuo sniego ir kaitina žievę. Dar vienas privalumas – pėdkelnės yra elastingos, todėl, kamienui storėjant, jos prisitaiko ir jo neveržia, netrikdo sulos tekėjimo.
Senos pėdkelnės gali praversti ir darže. Jas galima supjaustyti juostomis ir naudoti pomidorams bei kitiems augalams pririšti. Įprasta virvė neretai įsirėžia į minkštą stiebą ir jį pažeidžia, o elastingas nailonas augalą prilaiko švelniai, bet tvirtai, nepadarydamas žalos.
