Akimirksniu atliekami pavedimai daugeliui tapo savaime suprantamu dalyku – atlyginimas, pensija ar pervesti pinigai sąskaitą pasiekia per kelias sekundes, o atsiskaitymai internetu įvyksta beveik nepastebimai. Tačiau ši įprasta tvarka gali keistis. Finansų ministerija rengia įstatymų pataisas, kurios, jei bus priimtos, gali pristabdyti dalį mokėjimų – bankams ir kitoms mokėjimo įstaigoms būtų nustatytos papildomos pareigos tikrinti operacijas.
Apie galimą pavedimų „užlaikymą“ iki pusės paros neseniai viešai užsiminė ir premjerė Inga Ruginienė. Pagrindinis argumentas – sukčiavimo mastas. Ministerijos teigimu, papildomi saugikliai reikalingi tam, kad būtų lengviau sustabdyti įtartinas operacijas dar prieš pinigams pasiekiant nusikaltėlius.
Planuojama keisti Mokėjimų ir susijusius įstatymus. Seimo pavasario sesijos darbotvarkėje jau numatyta stiprinti kovos su finansiniu sukčiavimu priemones, didinti vartotojų apsaugą ir kartu užtikrinti, kad mokėjimo bei elektroninių pinigų įstaigos galėtų tęsti veiklą be reikšmingų trikdžių klientams. Ministerija svarsto papildomas mokėjimo paslaugų teikėjų pareigas – griežtesnę operacijų stebėseną, saugesnius tapatybės patvirtinimo mechanizmus, rizikingų veiksmų kontrolę ir galimus sprendimų atidėjimo terminus.
Be to, siūloma aiškiau apibrėžti, kada operacija laikoma neautorizuota, tikslinti ginčų nagrinėjimo tvarką ir įrodinėjimo naštos pasiskirstymą. Ypač tais atvejais, kai paslaugų teikėjas vartotojo veiksmus vertina kaip itin neatsargius ar tyčinius. Ministerija pabrėžia, kad siekiama teisinio aiškumo ir teisingesnio finansinių nuostolių paskirstymo, taip pat paskatų bankams daugiau investuoti į sukčiavimo prevenciją.
Vis dėlto bankų sektorius į šias iniciatyvas žvelgia atsargiai. Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė teigia, kad finansų įstaigos jau dabar taiko kompleksines apsaugos priemones: stiprina specialistų komandas, diegia pažangias technologijas, tobulina vidaus procesus. Pasak jos, siūlomi nacionaliniai pakeitimai galėtų tapti laikini ir neefektyvūs, nes netrukus visoje Europos Sąjungoje įsigalios bendras reglamentavimas.
Praėjusių metų pabaigoje ES priimti sprendimai dėl naujo reglamento ir direktyvos, kurie bus taikomi visoms valstybėms narėms. Galutinė dokumentų redakcija planuojama paskelbti 2026 m. viduryje. Kadangi reglamentas bus tiesiogiai taikomas ir Lietuvoje, bankų atstovai mano, jog papildomas nacionalinis griežtinimas – vadinamasis „auksinimas“ – kurtų teisinę riziką ir pareikalautų esminių IT sistemų pertvarkų, kurios negali būti įgyvendintos skubotai.
Tuo metu statistika rodo, kad sukčiavimo mastas išlieka reikšmingas. 2025 m. Lietuvoje užfiksuoti 15 447 sukčiavimo atvejai – 12,8 proc. daugiau nei metais anksčiau. Sukčių taikytųsi sumos išaugo iki 58,8 mln. eurų, palyginti su 35 mln. eurų 2024 m. Tačiau realiai pervestų lėšų suma beveik nepadidėjo – gyventojai ir įmonės pernai prarado 20,5 mln. eurų, kai užpernai – 20 mln. eurų.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė Lukošienė pažymi, kad vis daugiau bandymų sustabdoma dar ankstyvoje stadijoje, prieš pinigams pasiekiant sukčius. Tai rodo stiprėjančias prevencines priemones, tačiau grėsmė išlieka, todėl gyventojai raginami neprarasti budrumo.
Bankų asociacija akcentuoja ir kitus kovos su sukčiavimu būdus – glaudesnį bendradarbiavimą su teisėsauga, reguliuotojais, ryšio tiekėjais bei socialinių tinklų platformomis. Taip pat tęsiamos informacinės kampanijos, tokios kaip „Padėk ragelį“, kuriomis siekiama ugdyti visuomenės kritinį mąstymą ir finansinį raštingumą.
Taigi, kol kas akimirksniu atliekami pavedimai tebėra kasdienybė, tačiau artimiausiais mėnesiais gali prasidėti diskusijos, kurios lems, ar dėl didesnio saugumo teks susitaikyti su lėtesniais pinigų pervedimais.
