Turtingieji Lietuvoje gyvena kitaip: kiek realiai skiriasi jų pajamos nuo vidutinių gyventojų?
Socialinė nelygybė Lietuvoje nėra vien abstrakti ekonomistų tema. Ji labai aiškiai matoma skaičiuose, kurie rodo, kad net ir augant atlyginimams bei visam šalies ūkiui pajamos pasiskirsto labai netolygiai. Kitaip tariant, Lietuva nėra skurdi šalis pagal bendrą vaizdą, tačiau ji vis dar išlieka viena nelygiausių Europos Sąjungoje.
Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad 2024 metais Lietuvos pajamų nelygybė pagal Gini koeficientą siekė 35,3. Tai buvo vienas blogiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje: blogiau atrodė tik Bulgarija, o Lietuva atsidūrė prieš Latviją. Palyginimui, visos Europos Sąjungos vidurkis tuo metu buvo 29,4. Tai reiškia, kad Lietuvoje pajamos pasiskirsčiusios gerokai netolygiau nei vidutiniškai Bendrijoje.
Kiek iš tikrųjų skiriasi turtingųjų ir kitų pajamos?
Kai kalbama apie nelygybę, svarbu suprasti vieną dalyką: dažniausiai lyginami ne milijonieriai su visais kitais, o skirtingi gyventojų pajamų sluoksniai. Vienas aiškiausių rodiklių yra pajamų kvintilių santykis, kuris lygina turtingiausius 20 proc. gyventojų su skurdžiausiais 20 proc.
Lietuvos statistikos portalas šį rodiklį apibrėžia gana paprastai: tai penktojo pajamų kvintilio ir pirmojo pajamų kvintilio disponuojamųjų pajamų santykis. Naujausiose Eurostat pagrindu skelbiamose 2024 metų suvestinėse Lietuva yra tarp valstybių, kuriose šis skirtumas vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Tai reiškia, kad turtingiausias visuomenės penktadalis gauna daugiau nei šešis kartus didesnes disponuojamąsias pajamas nei skurdžiausias penktadalis.
Dar griežtesnį vaizdą pateikia OECD. Organizacija savo Lietuvos mokesčių sistemos apžvalgoje nurodė, kad bendros viršutinio penktadalio pajamos yra apie 10,1 karto didesnės nei apatinio penktadalio. Šis rodiklis nėra tiesiogiai tas pats, kaip Eurostato disponuojamųjų pajamų matas, tačiau jis labai aiškiai parodo kryptį: atotrūkis tarp uždirbančių daugiausia ir mažiausiai Lietuvoje išlieka labai didelis.
Kodėl tai svarbu ne tik skurdžiausiems?
Nelygybė nėra tik klausimas apie labai vargingus žmones. Ji daro įtaką visai visuomenei. Kai pajamų skirtumai dideli, labiau skiriasi ir galimybės įsigyti būstą, naudotis kokybiškomis paslaugomis, sukaupti rezervą, investuoti ar tiesiog jaustis saugiai dėl ateities.
Eurostatas taip pat skelbia, kad 2024 metais 25,8 proc. Lietuvos gyventojų buvo ties skurdo ar socialinės atskirties riba. Tai vienas didžiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Šis skaičius svarbus todėl, kad jis rodo ne vien pajamų skirtumą viršuje ir apačioje, bet ir tai, kiek daug žmonių Lietuvoje gyvena finansiškai pažeidžiamoje padėtyje.
Tad kai klausiama, kiek Lietuvoje skiriasi turtingųjų ir likusių pajamos, sąžiningas atsakymas būtų toks: skirtumas išlieka labai didelis. Pagal naujausius Eurostato rodiklius Lietuva yra tarp nelygiausių Europos Sąjungos valstybių, o turtingiausių ir skurdžiausių gyventojų sluoksnių pajamos skiriasi daug kartų, ne procentais.
Ar padėtis gerėja?
Vaizdas nėra vien juodas. Eurostatas pažymi, kad per ilgesnį laikotarpį dalies mažesnes pajamas gaunančių grupių gyvenimo lygis Europoje gerėjo, o Lietuvoje per pastaruosius du dešimtmečius bendros namų ūkių realios pajamos vienam gyventojui augo labai sparčiai. Tačiau tai dar nereiškia, kad pati nelygybė išnyko.
Ir būtent čia slypi svarbiausia mintis. Lietuvoje galima vienu metu matyti du teisingus dalykus: žmonės apskritai gyvena turtingiau nei anksčiau, bet pajamų atotrūkis tarp viršaus ir apačios vis tiek išlieka vienas didžiausių Europoje.
Todėl kalbant apie socialinę nelygybę Lietuvoje svarbu neapsigauti vien vidutinio atlyginimo ar bendro ekonomikos augimo rodikliais. Jie pasako, kiek šalis uždirba. Tačiau ne visada pasako, kaip tie pinigai pasiskirsto. O būtent čia Lietuva vis dar turi labai didelę problemą.
