Kepenų suriebėjimas yra tyliai progresuojanti būklė, kuri dažniausiai siejama su per dideliu cukraus, perdirbtų angliavandenių ir riebalų kiekiu kasdienėje mityboje. Nors daugelis ieško sudėtingų sprendimų ar brangių papildų, esminiai pokyčiai dažniausiai prasideda nuo paprastų pasirinkimų lėkštėje. Kepenys turi stiprų regeneracinį potencialą, tačiau tam būtinos tinkamos sąlygos – subalansuota mityba, alkoholio atsisakymas ir uždegiminius procesus mažinantys produktai.
Vienas iš dažniau minimų maisto produktų, galinčių prisidėti prie kepenų funkcijos palaikymo, yra brokolis. Ši kryžmažiedė daržovė išsiskiria ne tik vitaminų gausa, bet ir biologiškai aktyviais junginiais. Brokoliuose gausu vitamino C, K, foliatų, kalio, taip pat magnio, kalcio ir geležies. Tačiau svarbiausias komponentas – sulforafanas. Ši medžiaga susidaro iš gliukorafanino, kai suaktyvėja fermentas mirozinazė, ir pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis bei gebėjimu skatinti natūralius detoksikacijos procesus organizme.

Tyrimai rodo, kad reguliariai vartojant brokolius gali pagerėti lipidų profilis, sumažėti kepenų fermentų rodikliai kraujyje ir mažėti riebalų kaupimosi kepenyse rizika. Skaidulos, kurių šioje daržovėje gausu, palaiko žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą, o tai svarbu angliavandenių ir riebalų apykaitai. Foliatai padeda reguliuoti homocisteino kiekį, todėl brokoliai naudingi ir širdies bei kraujagyslių sistemai. Dėl šių savybių jie rekomenduojami ne tik žmonėms, turintiems kepenų problemų, bet ir tiems, kuriems nustatytas padidėjęs cholesterolio kiekis, hipertenzija ar metabolinis sindromas.
Praktiniu požiūriu pakanka 150–200 gramų porcijos kelis kartus per savaitę. Tai nedidelis kalorijų kiekis – apie 35 kcal 100 gramų – todėl brokoliai gali būti įtraukti ir į svorio kontrolės planą. Reguliarus jų vartojimas padeda mažinti lėtinį uždegimą ir palaiko ląstelių atsinaujinimo procesus.
Didžiausia sulforafano koncentracija išlieka žaliuose brokoliuose, nes tuomet fermentas mirozinazė nėra paveiktas aukštos temperatūros. Norint sustiprinti šio junginio susidarymą, rekomenduojama smulkiai supjaustyti žiedynus ir palikti juos apie 20–30 minučių prieš valgant. Vis dėlto ne visi gerai toleruoja žalią daržovę – ji gali sukelti pilvo pūtimą ar sunkumo jausmą.

Tokiu atveju verta rinktis trumpą terminį apdorojimą. Garinimas 3–5 minutes leidžia išsaugoti didžiąją dalį vertingų medžiagų. Kepimas orkaitėje apie 200 °C temperatūroje taip pat galimas, tačiau per ilgas kaitinimas mažina fermentų aktyvumą. Jei brokoliai buvo termiškai apdoroti, į patiekalą galima įmaišyti šiek tiek garstyčių, rukolos ar ridikėlių – tai padeda atkurti sulforafano susidarymą.
Kulinariniu požiūriu ši daržovė labai universali. Ji tinka tiek žalioms salotoms su jogurtiniu ar alyvuogių aliejaus pagrindu ruoštam padažui, tiek sotesniems patiekalams su kiaušiniais, tunu ar ankštinėmis kultūromis. Garinti ar lengvai kepti brokoliai dera su kruopomis, makaronais, rikota ar žuvimi. Tokiu būdu juos nesunku įtraukti į įvairų kasdienį valgiaraštį.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad vienas produktas neišspręs problemos, jei nebus laikomasi bendrų principų. Sergant kepenų suriebėjimu rekomenduojama visiškai atsisakyti alkoholio, vengti kepto maisto, rinktis liesus baltymų šaltinius ir valgyti reguliariai – 4–5 kartus per dieną. Brokoliai gali tapti paprastu, bet veiksmingu šio režimo elementu.
Ši informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Dėl individualių mitybos ar sveikatos sprendimų visada verta pasitarti su specialistu.

