Vynuogių genėjimas – vienas svarbiausių darbų tiek profesionaliame vynuogyne, tiek prie namų auginant pavienius vynmedžius. Vynuogė yra vijoklinis augalas, natūraliai siekiantis augti kuo aukščiau – šviesos link.
Jei vynmedis negenimas, jo ūgliai kasmet ilgėja, augalas nuo apačios ima plikti, o lapai ir kekės susitelkia tik viršutinėje dalyje. Dėl to derlius mažėja, o uogos dažniau būna smulkesnės ir mažiau saldžios.
Reguliarus genėjimas – pagrindinė taisyklė norint išlaikyti vynmedį sveiką ir derlingą. Kasmet trumpinant ūglius, augalas išlaikomas reikiamame aukštyje, jį patogu pririšti prie vielos, grotelių ar pergolės. Tinkamai suformuotos kekės gauna daugiau šviesos, todėl uogos užauga stambesnės ir saldesnės.
Kodėl negenėtos vynuogės dera prasčiau?
Vynuogės dera ant jaunų ūglių, kurie išauga iš praėjusių metų medienos. Jei augalas negenimas, jis sukaupia vis daugiau senos, sumedėjusios medienos, kuri beveik neduoda derliaus. Tuomet augalo energija nukreipiama į viršūnes, o ne į kekių formavimą, todėl derėjimas silpnėja.
Reguliarus genėjimas atjaunina vynmedį, padeda palaikyti taisyklingą jo formą, palengvina priežiūrą ir derliaus nuėmimą. Tai paprastas, bet būtinas būdas užtikrinti stabilų ir kokybišką derlių kasmet.
Pagrindiniai genėjimo tikslai
Vynuogių genėjimas gali būti formuojamasis arba skirtas derėjimui skatinti. Formuojamuoju genėjimu sukuriama tinkama krūmo forma ir nukreipiamas augimas palei atramas. Derėjimo genėjimo tikslas – kasmet paskatinti naujų, vaisingų ūglių formavimąsi.
Soduose dažniausiai taikomas būtent derėjimo genėjimas, kartu pakoreguojant ir bendrą krūmo formą: pašalinami pernelyg išsikišę, susikertantys ar netinkama kryptimi augantys ūgliai. Taip augalas išlieka tvarkingas ir lengviau prižiūrimas.
Paprasta auginimo sistema – viena vaisinė loza
Viena paprasčiausių sistemų – vynmedį vesti viena horizontalia vaisine loza palei vielą. Šis būdas aiškus, lengvai kartojamas kasmet ir ypač tinkamas mėgėjams.
Prieš genėjimą verta pašalinti senas tvirtinimo juostas, sausus ūglius ir visa, kas trukdo aiškiai matyti augalo struktūrą.
Renkantis, kuriuos ūglius palikti, pravartu laikytis kelių taisyklių: paliekami storiausi, gerai sumedėję ir arčiausiai kamieno esantys ūgliai. Silpni, ploni, pažeisti ar netinkama kryptimi augantys ūgliai pašalinami.
Genėjimas žingsnis po žingsnio
Pirmiausia pašalinamas pernai derėjęs vaisinis ūglis. Jis nupjaunamas kelių centimetrų atstumu nuo augimo vietos, nes jau atliko savo funkciją.
Toliau pasirenkami du nauji, praėjusiais metais išaugę ūgliai. Stipresnis ir patogiau išsidėstęs ūglis paliekamas kaip naujoji vaisinė loza: jis prilenkiamas prie vielos ir patrumpinamas, paliekant maždaug 12–16 pumpurų. Iš jų per sezoną išaugs derantys ūgliai su kekėmis.
Antrasis, silpnesnis ūglis patrumpinamas iki 2 pumpurų. Tai atsarginis ūglis, iš kurio kitąmet bus suformuoti du nauji ūgliai – vienas derliui, kitas atsargai. Tokiu principu kasmet atnaujinama vaisinė mediena.
Genėti reikia aštriu ir švariu sekatoriumi. Pjūvis daromas 1,5–2 cm virš pumpuro, šiek tiek įstrižai, kad sultys nenubėgtų tiesiai ant jo. Taisyklingas pjūvis padeda žaizdoms greičiau užgyti.
Kaip atjauninti seną vynmedį?
Ilgai negenėtas vynmedis dažnai būna išsikerojęs, su daug senų ir chaotiškai augančių šakų. Tokiu atveju taikomas tas pats principas – vienas ūglis derliui, kitas atsargai.
Ieškoma dviejų stiprių ūglių kuo arčiau kamieno arba senojo ramento. Stipresnis ūglis patrumpinamas iki 3–5 pumpurų ir paliekamas derėti, o silpnesnis trumpinamas iki 2 pumpurų ir tampa atsarginiu.
Kitais metais derėjęs ūglis pašalinamas, o iš atsarginio vėl formuojami du nauji ūgliai. Taip palaipsniui atjauninamas net ir labai apleistas augalas. Be to, deranti dalis nuleidžiama arčiau kamieno, todėl kekes lengviau prižiūrėti ir skinti.
Svarbiausia – laikytis nuoseklumo ir kasmet kartoti tą pačią schemą.
Kada genėti vynuoges?
Geriausias metas žiemos genėjimui – nuo vasario vidurio iki kovo vidurio. Darbus verta pradėti tik tada, kai jau nebegresia stiprūs šalčiai: per anksti nugenėti ūgliai gali būti apšalę ir susilpninti augalą.
Per vėlai genint, kai jau prasideda vegetacija, pasireiškia vadinamasis „vynmedžio verksmas“ – iš pjūvio vietų ima tekėti sultys. Tai apsunkina žaizdų gijimą ir gali sumažinti derlių. Todėl geriausia genėti tuomet, kai didieji šalčiai jau praėję, bet vynmedis dar nepradėjęs aktyviai vegetuoti.
Tinkamai ir laiku atliktas genėjimas – investicija į sveiką, stiprų ir gausiai derantį vynmedį. Laikantis aiškios schemos ir kasmetinio atnaujinimo principo, vynuogės džiugins ne tik vešlia lapija, bet ir saldžiomis, stambiomis uogomis.

