Naujausi moksliniai tyrimai pateikia vis daugiau įrodymų, kad sveika mityba gali reikšmingai prisidėti prie širdies ir kraujagyslių sistemos stiprinimo.
Rezultatai rodo, jog moterims, nuosekliai besilaikančioms Viduržemio jūros regiono mitybos principų, gali būti mažesnė insulto rizika – tiek išeminio (galvos smegenų infarkto), tiek hemoraginio (kraujavimo į smegenis).
Moterys, kurios tiksliausiai laikėsi šios mitybos, turėjo 18 proc. mažesnę tikimybę patirti galvos smegenų kraujotakos sutrikimą, palyginti su tomis, kurios Viduržemio jūros regiono mitybos laikėsi mažiausiai.
Svarbu pabrėžti, kad tyrimas buvo stebimasis – jis rėmėsi pačių dalyvių pateikta informacija apie jų mitybą. Tai reiškia, kad nustatytas ryšys tarp mitybos ir insulto rizikos, tačiau neįrodytas tiesioginis priežastinis ryšys.
Vis dėlto Viduržemio jūros regiono mityba jau seniai siejama su įvairiais sveikatai palankiais poveikiais. Ji gali mažinti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje, gerinti jautrumą insulinui, slopinti uždegiminius procesus – būtent šie veiksniai siejami su didesne insulto rizika.
Ankstesni tyrimai taip pat yra parodę, kad tokia mityba gali prisidėti prie mažesnio moterų mirtingumo.
Nustatyta didesnė rizika moterims
Tyrimai rodo, kad insultą patiria maždaug viena iš penkių moterų. Moterų rizika susirgti insultu yra didesnė nei vyrų, o pasekmės neretai būna sunkesnės.
Insulto rizika didėja su amžiumi. Be to, moterims būdingi ir specifiniai rizikos veiksniai, susiję su kontraceptinių priemonių vartojimu, nėštumu bei menopauze.
Pagrindinė tyrimo autorė Sophia S. Wang pabrėžia, kad moterų insulto tema ypač aktuali dėl staigaus rizikos šuolio po menopauzės. Tyrėjai siekė išsiaiškinti, ar egzistuoja elgsenos veiksnių, galinčių padėti šią riziką sumažinti.
Tyrime dalyvavo 105 614 moterų, kurių vidutinis amžius buvo 53 metai. Tyrimo pradžioje nė viena jų nebuvo patyrusi galvos smegenų kraujotakos sutrikimo, o sveikatos būklė buvo stebima beveik 20 metų.
Nustatyta, kad moterims, besilaikančioms Viduržemio jūros regiono mitybos, kraujavimo į smegenis rizika sumažėjo 25 proc. Ekspertai šį rezultatą vertina kaip ypač reikšmingą.
Dietologė Michelle Routhenstein, besispecializuojanti širdies ligų srityje ir šiame tyrime nedalyvavusi, pažymi, kad įprastai mitybos poveikis aiškiau siejamas su išeminiu insultu, kai svarbiausias vaidmuo tenka apnašų kaupimuisi ir kraujagyslių užsikimšimui. Tuo tarpu ryšys tarp mitybos ir kraujavimo į smegenis iki šiol buvo silpnesnis ir mažiau nuoseklus.
Tyrėjai mano, kad gauti duomenys tikėtina gali būti aktualūs ir vyrams, nors šis konkretus tyrimas buvo sutelktas į moterų sveikatą.
Kaip maitintis?
Viduržemio jūros regiono mityba grindžiama gausiu daržovių, ankštinių augalų, vaisių, žuvies, alyvuogių aliejaus, riešutų ir pilno grūdo produktų vartojimu. Joje rekomenduojama riboti raudoną mėsą, cukrų ir baltos duonos gaminius, o alkoholį (dažniausiai vyną) vartoti saikingai.
Tokia mityba aprūpina organizmą sveikatai palankiais riebalais, omega-3 riebalų rūgštimis, vitaminais, mineralais ir fitocheminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, flavonoidais.
Tyrimai rodo, kad šios medžiagos pasižymi priešuždegiminiu ir antioksidaciniu poveikiu, kuris gali padėti mažinti lėtinį, mažo intensyvumo uždegimą organizme.
Viduržemio jūros regiono mityba taip pat gali gerinti cholesterolio rodiklius ir padėti reguliuoti kraujospūdį bei cukraus kiekį kraujyje.
Kartu mažesnis raudonos ir perdirbtos mėsos, druskos bei cukraus vartojimas prisideda prie aterosklerozės ir kraujagyslių pažeidimų rizikos mažinimo.
Taip pat išskiriama šiaurietiška šios mitybos versija, paremta šiuolaikinėmis mitybos rekomendacijomis: joje daug uogų, daržovių, žuvies, rapsų aliejaus ir pilno grūdo produktų – rugių, miežių bei avižų.
Pasak M. Routhenstein, keičiant mitybą nebūtina iš karto imtis drastiškų pokyčių. Reikšmingu žingsniu gali tapti augalinio aliejaus naudojimas vietoj sviesto, pilno grūdo produktų pasirinkimas vietoj baltos kvietinės duonos, taip pat raudonos mėsos keitimas žuvimi ar ankštiniais augalais bent kelis kartus per savaitę.
