Metforminas – vaistas, plačiai vartojamas 2 tipo cukriniam diabetui gydyti – gali ne tik padėti veiksmingai kontroliuoti šią ligą, bet ir padidinti vyresnio amžiaus moterų tikimybę sulaukti 90 metų. Tokia išvada pateikiama 2025 m. paskelbtame tyrime, kurio autoriai šį galimą poveikį sieja su metformino savybėmis, galinčiomis lėtinti senėjimo procesus.
JAV ir Vokietijos mokslininkai rėmėsi ilgalaikio JAV tyrimo, kuriame dalyvavo po menopauzės esančios moterys, duomenimis. Iš viso buvo atrinkti 438 moterų medicininiai įrašai: pusė tiriamųjų 2 tipo diabetui gydyti vartojo metforminą, o kita pusė – kitos grupės vaistus, sulfonilkarbamido preparatus.
Nors tyrimas turi tam tikrų apribojimų, autoriai apskaičiavo, kad metforminą vartojusių moterų rizika mirti nesulaukus 90 metų buvo maždaug 30 proc. mažesnė nei tų, kurios buvo gydytos sulfonilkarbamido grupės vaistais.
„Metforminas veikia kelis senėjimo kelius, todėl yra laikomas vaistu, galinčiu pailginti žmogaus gyvenimo trukmę“, – rašo tyrimo autoriai.
„Mūsų duomenys rodo, kad metformino vartojimo pradžia, palyginti su sulfonilkarbamido preparatais, padidino išskirtinio ilgaamžiškumo tikimybę tarp moterų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu“, – teigiama publikacijoje.
Metforminas vartojamas jau kelis dešimtmečius ir neretai įvardijamas kaip geroprotektorius – medžiaga, kuri gali lėtinti kai kuriuos organizmo senėjimo procesus. Tyrimai rodo, kad jis gali padėti riboti DNR pažeidimus ir skatinti su ilgaamžiškumu siejamų genų aktyvumą.
Anksčiau atlikti darbai taip pat yra sieję metforminą su galimu smegenų senėjimo lėtinimu ir mažesne ilgalaikio COVID-19 rizika. Vis dėlto iki šiol nebuvo pakankamai aišku, ar šis vaistas iš tiesų prailgina gyvenimo trukmę, ypač žmonėms, todėl ir buvo imtasi šio tyrimo.
Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad šis darbas negali taip patikimai įrodyti priežastinio ryšio, kaip atsitiktinės imties kontroliuojamas klinikinis tyrimas. Dalyvės nebuvo atsitiktinai paskirstytos į gydymo grupes – jos laikėsi gydytojų paskirto gydymo. Taip pat nebuvo placebo grupės, o bendras imties dydis nėra labai didelis.
Kita vertus, reikšmingas tyrimo pranašumas – ilgas stebėjimo laikotarpis. Vidutiniškai moterys buvo stebimos 14–15 metų, t. y. gerokai ilgiau, nei dažniausiai trunka standartiniai klinikiniai tyrimai. Toks laikotarpis ypač svarbus vertinant, kaip konkrečios intervencijos gali veikti gyvenimo trukmę ir sveiko senėjimo rodiklius.
„Svarbus mūsų analizės privalumas – ilgas laikotarpis po gydymo pradžios. Galėjome stebėti tą pačią moterų kohortą nuo vidutinio amžiaus iki 90 metų ir vyresnio amžiaus, o tai dažniausiai neįmanoma tipiniuose atsitiktinės imties kontroliuojamuose tyrimuose“, – pažymi autoriai.
Mokslininkų teigimu, ateityje galima tikėtis atsitiktinės imties tyrimų, kurie leistų tiksliau įvertinti metformino poveikį ilgaamžiškumui. Pasauliui senstant, vis aktyviau ieškoma būdų, kaip ilgiau išlikti sveikiems ir sumažinti senėjimo keliamą žalą organizmui.
„Geroskencijos hipotezė teigia, kad biologinis senėjimas yra pakitusio pobūdžio procesas, o jį sulėtinus būtų galima atitolinti arba net išvengti daugelio su amžiumi susijusių ligų ir negalios“, – rašo tyrimo autoriai.
„Vienas pagrindinių geroskencijos tikslų – nustatyti naujas gydomąsias ir profilaktines intervencijas, kurios lėtintų biologinį senėjimą“, – priduria jie.
