Jei kompostas skleidžia aitrų kvapą, problema dažniausiai slypi čia: štai, ką daryti

Tinkamai prižiūrimas kompostas paprastai kvepia drėgna žeme ir miško paklote, tačiau aitrus, supuvusio maisto ar pelkės kvapas signalizuoja, kad skaidymasis vyksta neteisingai. Dažniausia priežastis – per didelė drėgmė ir per mažai oro, todėl vietoje aerobinio irimo prasideda puvimas.

Tokios sąlygos susidaro, kai į kompostinę vienu metu suverčiama daug šlapių atliekų: šviežiai nupjauta žolė, daržovių lupenos, kavos tirščiai, šlapi lapai. Masė susispaudžia, oras nebecirkuliuoja, o po lietaus atvira kompostinė dar labiau permirksta.

Kas iš tiesų sukelia smarvę?

Nemalonų kvapą dažniausiai sukelia disbalansas tarp vadinamųjų žaliųjų ir rudųjų medžiagų. Žaliosios atliekos turi daug azoto ir vandens, o rudosios suteikia anglies, sugeria drėgmės perteklių ir palaiko purią struktūrą.

Kai rudųjų medžiagų per mažai, kompostas virsta šlapia tyre, viduje ima trūkti deguonies. Tuomet suaktyvėja anaerobiniai procesai, kurie ir sukuria aštrų puvimo kvapą, o ilgainiui skatina pelėsio židinius.

Kaip greitai išgelbėti permirkusį kompostą?

Pirmas žingsnis – atkurti oro patekimą: kompostą reikia gerai permaišyti ir išpurenti, ypač jei jis ilgai nebuvo vartytas. Jei masė labai šlapia, dalį jos verta trumpam paskleisti šalia kompostinės, kad apdžiūtų, ir tik tada sluoksniuoti atgal.

Toliau būtina įmaišyti sausų, struktūrą gerinančių medžiagų, kurios sugeria drėgmę ir sukuria oro tarpus. Tam tinka sausi lapai, smulkintos šakelės, šiaudai, pjuvenos, taip pat nespausdintas kartonas ar popierius, suplėšytas į smulkesnius gabalus.

Padėti gali ir sauja subrendusio komposto arba paprastos sodo žemės, nes joje yra mikroorganizmų, kurie greičiau „perkrauna“ procesą į teisingą kryptį. Kvapas paprastai nemažėja akimirksniu, tačiau po kelių dienų, kai krūva pradeda džiūti ir kvėpuoti, pokytis jaučiamas aiškiai.

Ko vengti, kad neatsirastų pelėsis?

Kad kompostinė nepradėtų dvokti, svarbu ne tik drėgmė, bet ir tai, kas į ją patenka. Mėsa, žuvis, pieno produktai ir riebūs maisto likučiai dažnai sukelia itin greitą dvoką, be to, gali privilioti graužikus ir vabzdžius.

Problema yra ir dideli kiekiai vien žolės: ji greitai kaista, susispaudžia ir pradeda fermentuotis, todėl ją reikia visada maišyti su sausomis rudosiomis medžiagomis. Taip pat atsargiai reikėtų vertinti sergančius augalus su ryškiais pelėsio ar grybelinių ligų požymiais, nes nepakankamai įkaitusiame komposte ligų sukėlėjai gali išlikti.

Praktiškas sprendimas – kompostinę saugoti nuo liūčių ir nuolat palaikyti sluoksniavimo principą: šlapesnes virtuvės bei žaliąsias atliekas visada užberti sausu sluoksniu. Taip išvengiama užmirkimo, krūva išlieka puresnė, o kompostas skyla tolygiai ir be nemalonių kvapų.