Internete šiuo metu sparčiai plinta tendencija, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip smagus eksperimentas – žmonės kreipiasi į dirbtinį intelektą su prašymu sukurti jų karikatūrą, pateikdami užklausą „remiantis viskuo, ką apie mane žinai“. Gautas rezultatas dažnai pasirodo stebėtinai taiklus. Būtent tas tikslumas ir tampa kabliuku – norisi dar daugiau papasakoti apie save, kad paveikslas būtų dar „tikresnis“.
Tačiau esmė slypi ne pačiame dirbtiniame intelekte. Kaip pastebi SEB banko Prevencijos departamento direktorė Daiva Uosytė, problema glūdi mūsų įprotyje laikyti asmeninę informaciją beveik nereikšminga. Kiekviena papildoma detalė – net ir tokia, kuri atrodo visiškai nekalta – prisideda prie vis išsamesnio skaitmeninio mūsų portreto kūrimo.
Kai įkeliame nuotraukas, aprašome pomėgius ar pasidalijame asmeniniais faktais, perduodame šiuos duomenis platformai, kuri juos tvarko pagal savo taisykles. Iš skirtingų fragmentų gali būti sudaromas profilis, leidžiantis spręsti apie mūsų elgesį, interesus ar net finansinius įpročius. Jei tokia informacija nuteka ar tampa prieinama tretiesiems asmenims, ji jau būna susisteminta ir paruošta naudoti.
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad sukčiams dažnai pakanka vos kelių detalių. Vaikų vardai, augintinio pavadinimas, gimimo data, darbovietė ar mėgstamas užsiėmimas – visa tai gali tapti pagrindu įtikinamai istorijai. Tokie fragmentai naudojami perimant paskyras, inicijuojant slaptažodžių atkūrimą ar kuriant apgaulingus scenarijus, kuriuose manipuliuojama pasitikėjimu.
Rizika kyla ne tik dėl pačių technologijų. Net jei duomenų valdytojai laikosi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų, jis neapsaugo tais atvejais, kai žmogus pats viešina jautrią informaciją. Sprendimą dalintis detalėmis priimame patys, todėl atsakomybė prasideda nuo individualių pasirinkimų.
Prieš naudojantis dirbtinio intelekto platformomis verta skirti laiko ir pasidomėti, kas teikia paslaugą, kokiais tikslais bus naudojami pateikti duomenys, ar jie perduodami už Europos Sąjungos ribų. Taip pat naudinga įjungti papildomus privatumo nustatymus. Vis dėlto svarbiausias filtras turėtų būti paprastas klausimas sau – ar tikrai būtina atskleisti tiek informacijos? Kuo mažiau perteklinių detalių pateikiama, tuo sudėtingiau jas panaudoti prieš patį žmogų.
Sukčiavimo schemos dažnai prasideda nuo informacijos rinkimo. Nusikaltėliai retai iš karto prašo banko prisijungimų ar kortelės numerio. Pirmiausia jie kaupia duomenis, leidžiančius sukurti pasitikėjimo iliuziją. Turėdami dalį asmeninės informacijos, jie gali paskambinti ar parašyti taip, kad pokalbis atrodytų įtikinamas ir saugus.
Slaptažodžių pasirinkimas taip pat turi reikšmę. Jei jie sudaryti iš gimimo metų, augintinio vardo ar kitų viešai minėtų detalių, tikimybė juos atspėti gerokai padidėja. Šiuolaikinės programos leidžia automatizuotai generuoti įvairias kombinacijas, todėl kiekvienas papildomas informacijos fragmentas tampa dar vienu galimu raktu.
Žala gali išryškėti ne iš karto. Kartais apie problemą sužinoma tik tada, kai gaunamas pranešimas apie skolą ar sudarytą sutartį, apie kurią žmogus nieko nežino. Pasinaudojus svetimais duomenimis gali būti sudaromos vartojimo kredito sutartys, perkamos prekės išsimokėtinai ar užsakomos paslaugos. Jei atskleidžiami interneto banko prisijungimai ir pats klientas patvirtina operacijas, lėšos gali būti pervedamos akimirksniu.
Jeigu kyla įtarimas, kad jautri informacija galėjo patekti į netinkamas rankas, delsti nereikėtų. Būtina kuo greičiau susisiekti su banku, pakeisti prisijungimo duomenis ir pasitikrinti, ar jūsų vardu nėra prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Greita reakcija gali padėti sumažinti galimus nuostolius.
Šiandien daugelis finansinių paslaugų teikiamos nuotoliniu būdu, o tapatybė tikrinama naudojant dokumentų nuotraukas ir veido atvaizdą. Jei tokia informacija atsiduria pas sukčius, ji gali būti panaudota apsimetant kitu asmeniu. Tobulėjant technologijoms, tobulėja ir apgaulės metodai, todėl dokumentų bei prisijungimo duomenų apsauga tampa ypač svarbi.
Ekspertė primena aiškią taisyklę: bankai niekada neprašo atskleisti prisijungimo kodų, patvirtinti operacijų, kurių pats klientas neinicijavo, perduoti mokėjimo kortelės ar išgrynintų lėšų saugojimui. Atsargus požiūris į savo duomenis – tai ilgalaikė investicija į asmeninį ir finansinį saugumą.
