Nors bendras kainų augimas Europos Sąjungoje 2025 metais neatrodė drastiškas, maisto produktų kainos vis tiek kilo sparčiau nei daug kas tikėjosi. Lyginant su 2024 metais, jos padidėjo vidutiniškai 2,8 proc. Vis dėlto atskirose kategorijose šuoliai buvo kur kas ryškesni – kai kurių prekių kainos, remiantis „Eurostat“ statistika, pakilo net 10 proc., o tam tikrais atvejais ir dar daugiau.
Ne visos šalys augimą pajuto vienodai. Rytų ir Pietryčių Europa išsiskyrė sparčiausiu brangimu. Didžiausia maisto infliacija ES užfiksuota Rumunijoje – 6,7 proc. Netrukus po jos rikiavosi Estija su 6,2 proc., Bulgarija su 5,7 proc. ir Latvija su 5 proc. Baltijos valstybės apskritai pateko tarp lyderių, o bendras kainų kilimas regione svyravo nuo 4 iki 7 proc., gerokai viršydamas ES vidurkį.
Lietuva taip pat atsidūrė aukščiau bendros Sąjungos ribos – čia maisto produktai 2025 metais pabrango vidutiniškai 4,1 proc. Kita vertus, buvo valstybių, kur situacija atrodė gerokai ramesnė. Prancūzijoje maisto kainos padidėjo tik 0,7 proc., Suomijoje – 1,4 proc., Slovakijoje – 1,8 proc. Kipras tapo išimtimi, nes čia kainos praktiškai liko tame pačiame lygyje.
Iš 64 įprastinių maisto produktų, kuriuos stebi „Eurostat“, vos aštuoni 2025 metais atpigo, o vieno kaina nepakito. Visi likusieji brango, tik skirtingu tempu. Ryškiausias šuolis užfiksuotas šokolado kategorijoje – jo kainos pakilo 17,9 proc. Šaldyti vaisiai brango 13 proc., jautiena ir veršiena – 10 proc. Taip pat pastebimai kilo kiaušinių kainos – 8,4 proc., sviesto – 8,3 proc., ožkienos ir ėrienos – 7,2 proc.
Cukrus, uogienė ir medus pabrango 6,8 proc., šviežias nenugriebtas pienas – 5,7 proc. Šakniavaisių produktai brango 5,5 proc., paruošti vartoti švieži arba atšaldyti vaisiai – 5,4 proc., o vaisiai apskritai – 5,3 proc. Valgomieji aliejai ir konservuoti vaisiai kilo po 4,7 proc., paukštiena – 4,4 proc., džiovinti vaisiai bei riešutai – 4,2 proc.
Vis dėlto kai kurios prekės atpigo gana ženkliai. Labiausiai sumažėjo alyvuogių aliejaus kaina – net 22,9 proc. Cukrus atpigo 11 proc., kiti aliejai ir riebalai – 5,4 proc., bulvės – 5,2 proc.
Lietuvoje kainų dinamika buvo dar išraiškingesnė nei ES vidurkis. Čia šokoladas pabrango net 32 proc. Jei plytelė anksčiau kainavo 2 eurus, jos kaina galėjo pakilti iki maždaug 2,68 euro. Jautiena ir veršiena Lietuvoje brango 17 proc., kiaušiniai bei sviestas – po 8 proc., tiek pat kilo ožkienos ir ėrienos kainos. Šaldyti vaisiai pabrango 7 proc.
Artimiausios prognozės kiek ramesnės. „Žemės ūkio duomenų centro“ vertinimu, šiemet grūdų ir iš jų gaminamų produktų kainos turėtų išlikti stabilios. Kadangi pagrindinių žaliavų brangimo nenumatoma, o gamybos sąnaudos pastaruoju metu nekito, nėra pagrindo tikėtis ir duonos bei kitų grūdinių gaminių kainų augimo mažmeninėje rinkoje.
Kalbant apie vaisius, situacija gali keistis 2026 metais. Jei gamtos sąlygos bus palankios ir derlius gausus, obuoliai galėtų atpigti. Šiuo metu jų supirkimo kaina spalį buvo 74 proc. didesnė nei prieš metus, o mažmeninė – 35 proc. aukštesnė.
Kiaušinių kainos, priešingai, artimiausiu laikotarpiu greičiausiai išliks aukštos. Ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai žiemos mėnesiais gali dar šiek tiek pabrangti. Tolimesnės tendencijos priklausys nuo padėties Lenkijoje ir kitose kaimyninėse rinkose.
Tuo tarpu vištienos segmente galima tikėtis švelnesnių kainų, jei iš trečiųjų šalių didėjantis importas nesustos. 2025 metų lapkritį, palyginti su spaliu, didmeninė atvėsinto broilerio kaina Latvijoje sumažėjo beveik 10 proc., o Lenkijoje – apie 22 proc., rodo Europos Komisijos duomenys.
Pieno sektoriuje kainų kryptį lemia pasaulinė žaliavinio pieno pasiūla ir eksportuotojų konkurencija. Dėl šių veiksnių kai kurių pieno produktų kainos jau mažėjo. Ypač išsiskyrė sviestas: vidutinė didmeninė ES sviesto kaina spalį siekė 5,76 euro už kilogramą be pridėtinės vertės mokesčio ir buvo 9,1 proc. mažesnė nei rugsėjį. Lapkritį ji smuko iki 5,42 euro. Pasaulinėje „Global Dairy Trade“ prekybos sistemoje gruodžio 2 dieną sviesto kaina, palyginti su ankstesne sesija, sumažėjo dar 12,4 proc.
Vis dėlto mažmeninės kainos ne visuomet reaguoja taip pat greitai kaip didmeninės. Pavyzdžiui, Lietuvoje 2025 metų spalį gamintojo ar didmeninė 82 proc. riebumo sviesto kaina buvo 6,53 proc. mažesnė nei rugsėjį ir siekė 7,30 euro už kilogramą. Tačiau mažmeninė to paties produkto kaina per tą laikotarpį net padidėjo 0,76 proc., iki 14,63 euro už kilogramą. Tai rodo, kad kainų pokyčių poveikis pirkėjams dažnai pasiekia su tam tikru vėlavimu – arba iš viso atsispindi tik iš dalies.
