Braškių sezonas prasideda: kaip atskirti lietuviškas uogas nuo importuotų ir neapsigauti perkant?

Šylant orams prekybos centrų lentynose ir turgavietėse vis dažniau pasirodo pirmosios braškės. Vis dėlto pirkėjams ne visada lengva suprasti, iš kur jos atkeliavo. Etiketėse pateikiama informacija kartais būna neaiški, o pardavėjų žodžiai ne visuomet padeda tiksliai nustatyti uogų kilmę.

Ankstyvuoju sezonu didelė dalis braškių užauginama šiltnamiuose arba po specialiomis priedangomis, o dalis jų importuojama iš kitų šalių. Specialistai sako, kad vienas svarbiausių ženklų vertinant braškes yra jų išvaizda bei kvapas.

Lietuvoje užaugintos braškės dažniausiai pasižymi ryškiu raudonu atspalviu, tačiau nebūna labai tamsios ar bordo spalvos. Jos dažnai mažesnės, ne tokios vienodos formos, tačiau skleidžia stipresnį ir natūralesnį aromatą.

Tuo metu importuotos braškės dažnai atrodo itin vienodos, didelės ir vizualiai patrauklios. Tačiau jų kvapas gali būti gerokai silpnesnis. Taip nutinka todėl, kad uogos skinamos dar nevisiškai sunokusios, kad geriau atlaikytų transportavimą ir ilgesnį laikymą.

Perkant braškes verta atkreipti dėmesį į vietą aplink kotelį. Jei šalia žaliosios dalies matoma šviesesnė arba beveik balkšva zona, tai gali reikšti, kad braškės buvo nuskintos per anksti. Tokios uogos dažniausiai būna kietesnės, tačiau jų skonis mažiau intensyvus, jos gali būti vandeningesnės ir ne tokios saldžios.

Turguose apsiperkantiems žmonėms rekomenduojama prieš perkant paragauti uogų arba pirmiausia įsigyti mažesnį kiekį. Vietinės braškės dažniausiai būna tvirtesnės, jų minkštimas vientisas, o perpjovus vidų nesimato didelių oro tarpų. Importuotos uogos kartais atrodo labai įspūdingai, tačiau viduje gali būti tuštesnės ir mažiau sultingos.

Ekspertai taip pat ragina nevertinti braškių vien pagal kainą. Ankstyvos lietuviškos braškės, užaugintos šildomuose šiltnamiuose, kainuoja daugiau dėl didesnių energijos ir darbo sąnaudų. Tuo metu į Lietuvą atvežamos didelės importinių braškių siuntos gali laikinai sumažinti kainas rinkoje, todėl mažesnė kaina nebūtinai reiškia prastesnę kokybę.

Prognozuojama, kad didesnis lietuviškų lauko braškių derlius parduotuvėse ir turguose pasirodys antroje gegužės pusėje. Įprastai žemiausios kainos pasiekiamos birželį, kai pasiūla tampa didžiausia. Vis dėlto daug kas priklauso nuo oro sąlygų. Pavasarinės šalnos gali smarkiai sumažinti derlių ir padidinti kainas, o šiltesni bei sausesni orai leidžia ūkininkams tikėtis gausesnio sezono.

Svarbu nepamiršti ir saugumo. Specialistai primena, kad braškes prieš valgant būtina kruopščiai nuplauti. Tai ypač aktualu ankstyvosioms uogoms, kurios gali būti augintos intensyvesniuose ūkiuose. Plaunant pašalinami ne tik matomi nešvarumai, bet ir sumažinamas galimų augalų apsaugos priemonių likučių kiekis.

Mitybos specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad braškės yra vertingas vitamino C, antioksidantų ir skaidulų šaltinis. Reguliarus jų vartojimas gali būti naudingas imuninei sistemai bei bendrai organizmo būklei. Tačiau svarbiausia rinktis kuo šviežesnes ir tinkamai laikomas uogas.