Per artimiausius dvejus metus būstą planuoja įsigyti 11 proc. Lietuvos gyventojų. Toks rodiklis leidžia kalbėti apie atsargų, bet kryptingą sugrįžimą prie ilgalaikių finansinių sprendimų. Akivaizdu, kad kalbame ne apie impulsyvius pirkimus, o apie planus, brandintus ne vienerius metus.
„Groupinvest“ užsakymu atliktas „Norstat“ tyrimas atskleidė, jog nuosavas būstas lietuviams išlieka itin svarbus tikslas. Net 36 proc. respondentų jį sieja su stabilumu ir saugumo jausmu. Kita dalis apklaustųjų pabrėžė praktinius motyvus – 34 proc. norėtų gyventi erdvesniame ar patogesniame būste, 26 proc. mato nekilnojamąjį turtą kaip investiciją, o 20 proc. būsto pirkimą planuoja dėl šeimos kūrimo ar pagausėjimo.
Beveik 18 proc. apklaustųjų nurodė, kad juos motyvuoja paprastas, bet aiškus siekis – gyventi savo, o ne nuomojamame būste. Tai rodo, kad sprendimas dažnai grindžiamas ilgalaike vizija, o ne trumpalaikėmis rinkos svyravimų aplinkybėmis.
Lietuva šiame kontekste išsiskiria ir Europos Sąjungos mastu. 2024 metais vidutiniškai 68 proc. ES gyventojų gyveno nuosavame būste, o Lietuvoje šis rodiklis siekė net 87 proc. Tokia statistika leidžia daryti išvadą, kad būsto nuosavybė mūsų šalyje suvokiama kaip tvarus, ilgalaikis pasirinkimas.
Rinkos duomenys taip pat patvirtina aktyvumą. 2025 metais Lietuvoje įregistruota 132,9 tūkst. būsto pirkimo–pardavimo sandorių – tai 16 proc. daugiau nei 2024 metais. Per dvejus metus iš viso nupirkta 247 tūkst. būstų. Šie skaičiai rodo, kad gyventojų planai dera su realia rinkos dinamika.
Ypatingą vietą užima sostinė. 2025 metais Vilniuje registruota 13,2 tūkst. butų pardavimų – net 29 proc. daugiau nei metais anksčiau. Tai signalizuoja augančią paklausą ir patvirtina, kad miestas išlieka traukos centru tiek gyvenimui, tiek investicijoms. Tyrimo duomenimis, 16 proc. gyventojų artimiausiu metu planuoja įsigyti būstą būtent Vilniuje.
„Groupinvest“ vadovas Edvard Račevskij teigia, kad sostinės rinka šiuo metu vystosi nuosekliai ir remiasi realiais poreikiais. Pasak jo, Vilnius yra sparčiausiai augantis miestas Baltijos šalyse, o dabartinis aktyvėjimas nėra staigus ar spekuliacinis. Žmonės grįžta prie anksčiau atidėtų planų, ieško būsto gyvenimui, vertina vietą, infrastruktūrą ir aiškiai suplanuotus projektų terminus.
Anot jo, sostinė keičiasi ne vien teritorine prasme. Brandesniuose rajonuose matoma kryptinga urbanistinė transformacija. Vienas ryškesnių pavyzdžių – Viršuliškės. Čia pastaraisiais metais vystomi nauji gyvenamieji projektai palaipsniui formuoja šiuolaikišką aplinką. Rajone jau sutvarkyta infrastruktūra, įrengtos žaliosios erdvės, viešieji skverai, kurie tampa natūralia kasdienio gyvenimo dalimi.
Tokiose teritorijose plėtojami projektai atsižvelgia į gyventojų lūkesčius gyventi arčiau miesto centro, turėti patogų susisiekimą ir subalansuotą aplinką, kurioje dera miesto ritmas ir žaluma. Tai rodo, kad būsto pirkimas vis dažniau siejamas su gyvenimo kokybe, o ne vien kvadratiniais metrais.
Apibendrinant galima teigti, kad būsto įsigijimas Lietuvoje tampa apgalvotu, ilgalaikiu sprendimu. Sostinės rinka, ypač tokie rajonai kaip Viršuliškės, tampa natūralia erdve projektams, atitinkantiems šiuolaikinius lūkesčius ir prisidedantiems prie platesnės miesto plėtros krypties.
