Sukčių schemos tobulėja: žmonės netenka santaupų vos per kelias minutes
Pastarosiomis dienomis Lietuvoje fiksuojama dar viena sukčiavimo banga, per kurią gyventojai neteko reikšmingų sumų. Policijos duomenimis, Vilniuje, Vilniaus rajone ir Klaipėdoje iš žmonių išviliota daugiau nei 23,5 tūkstančio eurų. Šie atvejai dar kartą parodo, kaip įvairiai veikia sukčiai.
Nors schemos skirtingos, visus atvejus sieja vienas dalykas – pasinaudojama žmonių pasitikėjimu ar skubėjimu. Sukčiai prisitaiko prie situacijų ir naudoja tiek technologijas, tiek psichologinį spaudimą. Dėl to net ir atsargūs žmonės kartais tampa aukomis.
Pareigūnai pradėjo kelis ikiteisminius tyrimus, o gyventojai raginami išlikti budrūs. Tokie nusikaltimai dažnai kartojasi, todėl svarbu atpažinti pagrindinius jų požymius. Kiekvienas atvejis gali būti pamoka kitiems.
Apgaulė per internetinius pirkimus
Vienas didžiausių nuostolių užfiksuotas Vilniuje. 1982 metais gimęs vyras pranešė, kad internetu įsigijo traktorių „Kubolta 3L31X0“. Už prekę jis pervedė daugiau nei 12 tūkstančių eurų į Vokietijoje esančią sąskaitą.
Tačiau prekės jis negavo, todėl įtaria tapęs sukčių auka. Tokie atvejai dažni, kai siūlomos patrauklios kainos ar skubinama atlikti mokėjimą. Pinigai pervedami, o pardavėjas dingsta.
Apsimetė banko ir policijos darbuotojais
Kitu atveju nukentėjo 1957 metais gimęs vyras. Jam paskambinę nepažįstami asmenys prisistatė banko darbuotojais ir policijos pareigūnais. Pasinaudoję pasitikėjimu, jie išviliojo 2,9 tūkstančio eurų.
Tokios schemos dažnai grindžiamos baime ir skubumu. Žmonėms sakoma, kad jų sąskaitai gresia pavojus, todėl reikia nedelsiant imtis veiksmų. Tai viena dažniausių sukčiavimo formų.
Netikras avansas už prekę
Dar vienas atvejis užfiksuotas Vilniaus rajone. 1978 metais gimęs vyras pervedė 2 650 eurų avansą už prekę. Tačiau po mokėjimo pardavėjas dingo, o prekė taip ir nepasiekė pirkėjo.
Tokie sukčiavimo būdai dažnai pasitaiko skelbimų portaluose. Sukčiai vilioja patraukliais pasiūlymais ir prašo išankstinio mokėjimo. Gavę pinigus, jie nutraukia ryšį.
SMS žinutė su nuoroda
Klaipėdoje nukentėjo 1983 metais gimusi moteris. Ji gavo SMS žinutę apie neva nesumokėtą baudą. Paspaudusi nuorodą, netrukus pastebėjo, kad iš jos sąskaitos dingo 3 495 eurai.
Tai vadinamoji „phishing“ schema. Sukčiai siunčia žinutes su nuorodomis, kurios nukreipia į netikras svetaines. Ten suvedus duomenis, jie perima prieigą prie banko sąskaitos.
Neteisėtas kortelės panaudojimas
Vilniuje taip pat užfiksuotas atvejis, kai neteisėtai pasinaudota banko kortele. Iš 1987 metais gimusio vyro sąskaitos buvo pasisavinta 1,9 tūkstančio eurų. Tai dar viena dažna finansinių nusikaltimų forma.
Tokiais atvejais svarbu kuo greičiau kreiptis į banką ir blokuoti kortelę. Greita reakcija gali padėti sumažinti nuostolius. Policija pradėjo tyrimą dėl neteisėto mokėjimo priemonės panaudojimo.
Kaip apsisaugoti?
Šie atvejai rodo, kad sukčiai naudoja skirtingus metodus – nuo skambučių iki SMS žinučių ar netikrų pardavimų. Svarbiausia – neskubėti ir tikrinti informaciją. Ypač jei prašoma pervesti pinigus ar pateikti jautrius duomenis.
Policija primena, kad bankai ar pareigūnai niekada neprašo atskleisti prisijungimo duomenų. Taip pat verta vengti spausti įtartinas nuorodas. Atsargumas išlieka geriausia apsauga.
