Miegamojo, svetainės ar biuro baldai teoriškai galėtų būti ir estetiški, ir patvarūs, ir lengvai perdirbami, ir paprastai surenkami. Tačiau praktikoje dažnai pasirenkamos sudėtingos konstrukcijos: sluoksniuotos plokštės, putos, klijai, laminatai. Po kelerių naudojimo metų tokius baldus beveik neįmanoma išardyti ir perdirbti, todėl jie neretai atsiduria deginimo įrenginiuose arba sąvartynuose. Būtent tokiam „vienkartiniam“ scenarijui alternatyvą siūlo vokiečių projektas „LinumTube“.
„LinumTube“ gimė bendradarbiaujant dizaino studijai „Studio Jonathan Radetz“ ir „Fraunhofer“ Medienos tyrimų institutui. Koncepcija paremta vos dviem pagrindiniais elementais – plieniniais vamzdžiais ir liniu audiniu. Iš jų sukuriama konstrukcija, kurią galima greitai surinkti, išardyti ir pritaikyti iš naujo, beveik nepaliekant atliekų.
LinumTube: du elementai vietoje sudėtingos konstrukcijos
„LinumTube“ filosofija – maksimalus supaprastinimas. Konstrukcijos pagrindą sudaro keturių sluoksnių lininis užvalkalas (apie 3,3 mm storio) ir plieninių vamzdžių rinkinys. Audinys audžiamas kaip vientisas gaminys, o vėliau tik sutvarkomi jo kraštai. Jame suformuojami specialūs maždaug 40 mm pločio kanalai, pro kuriuos perkišami metaliniai vamzdžiai. Taip sukuriamas tvirtas baldo karkasas.
Esminis sprendimas – sąmoningai pasirinktos žaliavos. Nors linas tekstilėje naudojamas rečiau nei medvilnė, jis turi svarbių privalumų: iš linų stiebų gaunamos skaidulos yra lengvesnės, patvaresnės ir mažiau elastingos. Būtent ribotas elastingumas leidžia audinį stipriai įtempti ant karkaso – įtemptas audinys tampa standžiu, savaime laikančiu konstrukciniu elementu.
Surinkimo principas čia priešingas tam, su kuo daugelis susiduria montuodami įprastus plokštinius baldus. Naudojama įstatomoji sistema: plieniniai vamzdžiai sujungiami tarpusavyje be varžtų, klijų ar įrankių. Stabilumą užtikrina įtemptas audinys – jis tarsi „suveržia“ metalinį karkasą ir sudaro netikėtai tvirtą visumą.
Didelis skirtumas nuo tradicinių minkštų baldų slypi audinio gamyboje. Institute naudojamos dvigubo griebtuvinio tipo audimo staklės su žakardo įranga, leidžiančia per vieną audimo ciklą suformuoti daugiapakopę struktūrą su integruotais kanalais vamzdžiams. Nuo staklių nuimtas audinys nebereikalauja sudėtingo iškarpymo ar siuvimo – pakanka apdirbti kraštus, ir jį galima tempti ant karkaso.
Šis „tekstilinio sijos“ principas reiškia, kad audinys naudojamas kaip konstrukcinė dalis. Keičiant sluoksnių skaičių, gijų orientaciją ir vietinius sutankinimus, tame pačiame užvalkale galima suformuoti skirtingo standumo zonas. Viena dalis gali būti standi ir jungti baldo kojas, o kita – elastingesnė, švelniai spyruokliuojanti sėdimoji dalis.
Toks sprendimas leidžia atsisakyti papildomų putų, spyruoklių ar sudėtingų sluoksniuotų medžiagų – reikiamos savybės išgaunamos pačiu audimo būdu. Be to, „LinumTube“ prototipai orientuojami ne tik į namų interjerą, bet ir į pusiau viešas erdves: laukiamuosius, biurus, poilsio zonas ar bibliotekas. Ten ypač svarbu lengvai keisti baldų išdėstymą neperkant naujos įrangos. Keičiantis erdvės poreikiams, galima sukurti kitą vamzdžių ir užvalkalų kombinaciją, panaudojant tas pačias medžiagas.
Modularumas: kėdė, tampanti sofa
Didžiausia „LinumTube“ žadama nauda – modularumas. Baldus galima transformuoti nesugadinant nė vienos dalies. Išardžius ir surinkus konstrukciją kitu būdu, pavienė kėdė gali virsti suoleliu ar nedidele sofa. Taip keičiami sėdimosios dalies matmenys, atlošo aukštis ir bendra baldo forma, naudojant tą patį komponentų rinkinį. Tai patrauklu žmonėms, kurie dažnai kraustosi arba mėgsta reguliariai atnaujinti interjerą.
Numatytos ir personalizavimo galimybės. Užvalkalai gali būti įvairių spalvų, daugiausia natūralių, prislopintų tonų. Siūlomi tiek kutuotų, tiek lygių kraštų apdailos variantai. Plieninės konstrukcijos gali būti gaminamos iš apvalių ar kvadratinių vamzdžių, pasirenkant skirtingo stiliaus kojas. Norintiems daugiau komforto siūlomas variantas su papildoma lameline struktūra, kuri pagerina sėdėjimo pojūtį.
Minimalistinė forma nereiškia, kad atsisakoma papildomų funkcijų. Dizaineriai svarstė galimybę į audinį integruoti LED juosteles, kurias būtų galima perverti per specialiai tam numatytas vietas ir sukurti subtilų, nuotaikingą apšvietimą.
Pirmieji įvertinimai rodo, kad idėja gali peržengti eksperimentinio prototipo ribas. „LinumTube“ pastebėtas dizaino apžvalgose ir konkursuose, pelnė apdovanojimų už žiediškumo principus ir publikos simpatijas. Tai svarbus etapas: laboratorinis sprendimas turi įtikinti ne tik inžinierius, bet ir vartotojus, kurie dažnai renkasi tarp įprasto, pigesnio baldo ir brangesnio, tačiau ilgaamžiškesnio varianto.
Tyrimų projektas su pramoninėmis ambicijomis
Šiuo metu „LinumTube“ tebėra daugiausia tyrimų ir parodų projektas. Komanda deklaruoja siekį perkelti jį į pramoninę gamybą, tačiau konkrečių debiuto rinkoje datų ar kainų kol kas nepateikia. Nors ekonomiškumas buvo vienas iš tikslų, dizaino rinkoje net ir geri, tvarūs sprendimai kartais virsta brangesniais nišiniais produktais.
Vis dėlto ekologinis pagrindas čia ypač aiškus. Pasibaigus baldo naudojimo laikui, dalis galima išardyti per kelias sekundes: metalas keliauja į metalo perdirbimą, o švarus lininis audinys – į tekstilės perdirbimo srautą. Tai ryškus kontrastas tradiciniams baldams, kuriuose klijai, fanera, putos ir skirtingos medžiagos sujungiamos į beveik neišardomą visumą, dažnai pasmerktą sudeginimui arba šalinimui sąvartyne.
„LinumTube“ parodo, kad ekologiškas dizainas gali būti ir funkcionalus, ir vizualiai patrauklus. Atviri lieka klausimai dėl mastelio: ar koncepcija pasiteisins už laboratorijos ir parodų ribų, ar ją pavyks gaminti masiškai ir išlaikyti prieinamą kainą? Kol kas tai įkvepiantis prototipas, įrodantis, kad net tokioje tradicinėje srityje kaip baldų gamyba vis dar yra vietos radikaliai naujoms idėjoms. Ar jos pasieks parduotuvių sales, parodys laikas.

