Po Antarktida plyti milžiniška gravitacijos anomalija, susiformavusi dar dinozaurų laikais. Šis reiškinys nekelia tiesioginio pavojaus žmonijai, tačiau padeda mokslininkams geriau suprasti, kaip Žemės gelmių procesai veikia ledo skydus, jūrų lygį ir ilgalaikę klimato kaitą.
Po Antarktidos ledu slypi vadinamoji „gravitacijos skylė“ – unikali geologinė anomalija, atsiradusi prieš dešimtis milijonų metų, dinozaurų epochoje. Nors pavadinimas skamba grėsmingai, pats reiškinys žmonėms tiesioginės grėsmės nekelia. Priešingai – jis leidžia tyrėjams tiksliau atsekti, kaip formavosi žemyno ledo skydas ir kaip šie pokyčiai susiję su pasauliniu klimatu.
Kalbama apie Antarktidos geoidinį minimumą (Antarctic Geoid Low, AGL) – regioną, kuriame gravitacijos trauka yra šiek tiek silpnesnė nei aplinkiniuose Žemės plotuose. Dėl to vandenyno lygis aplink Antarktidą yra žemesnis už pasaulinį vidurkį: vanduo tarsi „pasitraukia“ iš šios srities į regionus, kur gravitacinė trauka stipresnė.
Gravitacija Žemėje nėra vienoda visur. Ji priklauso nuo medžiagos masės ir uolienų tankio mantijoje. Skirtingo tankio zonos planetos gelmėse ilgainiui veikia vandenyno vandens pasiskirstymą, o ryškiausiai tai atsiskleidžia būtent Antarktidos regione.
Kaip mokslininkai „nuskenavo“ Žemę?
Šią anomaliją tyrėjų komanda nagrinėjo pasitelkusi žemės drebėjimų duomenis. Analizės rezultatai publikuoti moksliniame žurnale Scientific Reports.
„Įsivaizduokite, kad atliekame kompiuterinę visos Žemės tomografiją, tik vietoj rentgeno spindulių naudojame žemės drebėjimus“, – aiškino vienas iš tyrimo autorių, Floridos universiteto geofizikas Alessandro Forte. Pasak jo, seisminės bangos veikia kaip savotiška „šviesa“, leidžianti pažvelgti giliai į planetos vidų.
Remdamiesi seismologiniais duomenimis, mokslininkai sudarė trimatį Žemės gelmių fizikinį modelį ir palygino jį su palydoviniais gravitacijos matavimais. Vėliau, taikydami kompiuterinį modeliavimą, jie „atsuko“ geofizikinius procesus maždaug 70 milijonų metų atgal, siekdami atsekti, kaip galėjo formuotis ši gravitacijos anomalija.
Klimatas ir anomalijos stiprėjimas
Tyrimų duomenimis, anksčiau „gravitacijos skylė“ buvo silpnesnė, tačiau maždaug prieš 30–50 milijonų metų ji reikšmingai sustiprėjo. Šis laikotarpis sutampa su svarbiais klimato pokyčiais Antarktidoje ir ledo sluoksnio formavimosi pradžia.
Su ledynais susiję procesai daro didelę įtaką pasaulinėms ekosistemoms: jie lemia bendrą jūrų lygio kilimą ar kritimą, taip pat prisideda prie vandenyno vandens chemijos ir rūgštingumo pokyčių.
Mokslininkai pabrėžia, kad tokie regionai reikalauja itin detalių tyrimų. Kitas jų darbo etapas – patikrinti, ar egzistuoja tiesioginis ryšys tarp gravitacijos anomalijos stiprėjimo ir Antarktidos ledo skydo raidos.
„Kaip mūsų klimatas susijęs su procesais planetos viduje? Jei geriau suprasime, kaip Žemės gelmės veikia gravitaciją ir jūros lygį, galėsime tiksliau paaiškinti veiksnius, kurie lemia didžiųjų ledynų augimą ir stabilumą“, – teigė Forte.
Šis tyrimas suteikia naujų įžvalgų apie tai, kaip ilguoju laikotarpiu mantijos procesai gali veikti Žemės klimatą – nuo ledo skydų dinamikos iki lėto, bet reikšmingo jūrų lygio persitvarkymo.
Be gravitacijos anomalijų, Antarktida žinoma ir kaip ledo žemynas, kuriame kadaise dirbo pirmosios haskių veislės šunų komandos. 1899 metais jos buvo atgabentos kartu su norvego Karsteno Borchgrevinko ekspedicija ir tapo nepakeičiamais tyrinėtojų pagalbininkais atšiauriomis žiemos sąlygomis.
Pastaraisiais metais šiame žemyne aptinkama ir kitų moksliškai įdomių objektų – nuo ekstremalioms sąlygoms prisitaikiusių vabzdžių iki neįprastų organizmų, gebančių išgyventi beveik visiškoje ledo dykumoje. Visa tai pabrėžia, kad Antarktida – ne vien sniego ir ledo platybės, bet ir sudėtingų geologinių bei biologinių procesų laboratorija po atviru dangumi.
