Siekiant stiprinti kitakalbių Vilniaus gyventojų lietuvių kalbos žinias, sostinės savivaldybė antradienį pristatė veiksmų planą „Drąsiai lietuviškai“. Anot Vilniaus miesto vicemero Vytauto Mitalo, šiuo planu siekiama užtikrinti ne tik lygias švietimo galimybes, bet ir kokybišką atvykstančiųjų į sostinę integraciją.
„Planas skirtas tiek kitakalbiams Lietuvos piliečiams, tiek užsieniečiams švietime užtikrinti realią ir lygiavertę integraciją lietuvių kalbos mokymui“, – antradienį pristatydamas šią iniciatyvą teigė V. Mitalas.
„Drąsiai lietuviškai“ veiksmų planą sudaro dešimt punktų. Pirmasis punktas numato lietuvių kalbos pamokų skaičiaus didinimą tautinių mažumų mokyklose – nuo šių mokslo metų pradžios jis pradinukams buvo padidintas iki ne mažiau nei šešių valandų per savaitę.
„Labai džiaugiuosi ir dėkoju mokykloms, kurios išgirdo mano raginimą, ir pradiniame ugdyme lietuvių kalbos pamokų skaičius jau yra padidintas (…), galime tikėtis, kad kitais mokslo metais startuosime su bent jau septynių savaitinių pamokų skaičiumi“, – teigė Vilniaus vicemeras.
Antrasis veiksmų plano punktas numato dvikalbį ugdymą tautinių mažumų darželiuose. Šis metodas yra diegiamas dešimtyje sostinės darželių – pagal jį grupėje dalį dienos ugdymas vyksta gimtąja kalba, o kitą dalį – lietuviškai.
„Šį projektą darome su mokslininkais, su tyrėjais, kurie stengiasi mus konsultuoti dvikalbio ugdymo įgyvendinimo klausimais“, – pasakojo V. Mitalas.
Trečiasis punktas numato, jog nuo ateinančių mokslo metų iš ne Europos Sąjungos (ES) šalių atvykusių užsieniečių vaikai pradinėse klasėse bus nukreipiami mokytis tik į mokyklas, kuriose ugdoma lietuvių kalba. Tokį sprendimą, anot Vilniaus vicemero, dar sausį priėmė Vilniaus miesto savivaldybės taryba.
„Tokį sprendimą priėmėme, nes matome, kaip yra sunku kartais ir tautinių mažumų mokykloms spręsti abu iššūkius vienu metu: ir dirbti su Lietuvos piliečiais, ir skatinti jų kalbinę integraciją, ir kartu mokyti užsieniečius vaikus“, – aiškino jis.
Toliau veiksmų plane – kuriama kvalifikacijos programa, skirta išskirtinai Vilniaus mokytojams, mokantiems kitakalbius moksleivius. Šiuo būdu organizuojami seminarai pedagogams apie vadinamosios panardinimo metodikos taikymą mokant lietuvių kalbos iš užsienio atvykusius vaikus ir apie sėkmingos integracijos organizavimą.
Penktas punktas numato suaugusiųjų mokyklose vykdyti lietuvių kalbos kursus užsieniečiams. Anot V. Mitalo, šie kursai yra vykdomi dviejose sostinės mokyklose – Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų gimnazijoje ir Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės suaugusiųjų mokymo centre.
Be kita ko, trečius metus taip pat vykdomi lietuvių kalbos mokymai kitakalbiams Vilniaus mokytojams. Per šį laikotarpį juos yra baigę apie 300 pedagogų.
„Vilniuje yra mokytojų, atvykusių iš Ukrainos, kurie taip pat turi darbus čia ir kuriems lietuvių žinios yra labai svarbios“, – pasakojo sostinės vicemeras.
Septintasis veiksmų plano punktas numato, jog atvykę vaikai lietuvių kalbą mokosi ir šeštadieniais. Šie užsiėmimai vyksta nedidelėse iki 8 vaikų grupėse ir apima nuoseklią gebėjimų ugdymo programą, o ne pavienius užsiėmimus. Šią iniciatyvą antrus metus organizuoja vaikų ir jaunimo centras „Hobiverse“.
Taip pat 2025–2027 mokslo metais penkiose Vilniaus mokyklose įgyvendinama programa „Tyrinėjimo menas: daugiakultūris ugdymas“. Jos metu ypatingas dėmesys skiriamas įtraukiajam daugiakultūriam ugdymui bei lietuvių kalbos ugdymo stiprinimui 1–6 klasėse. Numatoma, jog į mokyklas atvyks mentoriai, kurie padės mokykloms parengti ir įgyvendinti mokyklos ugdymo organizavimo strategijas, apimančias įvairias sritis.
Devintas punktas numato plėtoti metodiką, skirtą padėti mokyti lietuvių kalbos pagal bendrąją ugdymo programą.
Galiausiai paskutinis punktas numato, kad lietuvių kalbos mokymo stiprinimas šiais metais yra įtrauktas į visų sostinėje veikiančių tautinių mažumų mokyklų vadovų užduotis.
Vilniaus vicemeras pažymėjo, jog savivaldybė, greta jau veikiančių priemonių, organizuoja ir kitus veiksmus.
„Mes puikiai suprantame, kad tai yra ilga kelionė ir ilgas projektas. Kartu vyksta ir kiti veiksmai, na pavyzdžiui, kovo mėnesį miesto tarybos posėdyje bus priimami sprendimai dėl kai kurių mokyklų nuostatų keitimo, pavyzdžiui, Grigiškių gimnazija šalia rusų ir lenkų kalbos įsives lietuvių kalbą“, – pasakojo jis.
Sostinės savivaldybės duomenimis, daugiau nei 17 proc. visų Vilniaus moksleivių mokosi tautinių mažumų mokyklose, kurių iš viso mieste – 33.
2020–2026 m. laikotarpiu užsieniečių vaikų skaičius savivaldybės mokyklose išaugo 4 kartus – nuo 865 iki 3485.
77 proc. atvykusių užsieniečių vaikų Vilniuje mokosi tautinių mažumų mokyklose, daugiausiai – rusų dėstomąja kalba.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
