Bananai yra vienas mėgstamiausių vaisių visame pasaulyje, tačiau šiandien jų ateitis kelia rimtą nerimą. Dėl klastingos grybelinės ligos didžiuliuose plotuose žūsta bananų plantacijos, o įprasti apsaugos būdai beveik neveikia.
Vis dėlto naujausi genetiniai tyrimai suteikia realios vilties, kad šią pasaulinę industriją dar pavyks išgelbėti.
Mirtina grėsmė bananų derliui
Bananmedžius visame pasaulyje niokoja vadinamasis fuzariozės vytulys, dar vadinamas Panamos liga. Ši grybelinė infekcija pažeidžia augalo šaknų sistemą, blokuoja maisto medžiagų patekimą į stiebą ir lapus, todėl bananmedžiai negrįžtamai žūsta.
Panaši epidemija jau siautėjo XX a. viduryje. 1950-aisiais fuzariozė praktiškai sunaikino anuomet itin populiarios bananų veislės „Gros Michel“ derlių. Šiandien naujas ligos atmainos štamas kelia rimtą pavojų dabartinėms komercinėms veislėms, kurios dominuoja parduotuvių lentynose visame pasaulyje.
Situaciją dar labiau dramatizuoja bananų reikšmė pasaulio ekonomikai ir mitybai. Bananų industrija vertinama maždaug 140 mlrd. JAV dolerių. Tai ketvirta pagal svarbą pasaulinė maisto kultūra po kviečių, ryžių ir kukurūzų. Daugiau kaip 400 milijonų žmonių bananus laiko vienu pagrindinių kasdienių kalorijų šaltinių.
Genetinis proveržis ir viltis išsaugoti bananus
Australijos Kvinslando universiteto mokslininkai penkerius metus vykdė sudėtingą tyrimą, siekdami surasti natūralų atsparumą fuzariozei. Jie kryžmino laukinę bananų rūšį „Calcutta 4“, kuri natūraliai atspari šiai infekcijai, su kitomis, ligai jautriomis veislėmis.
Atlikę išsamią analizę, tyrėjai aptiko specifinę DNR sritį penktojoje chromosomoje, tiesiogiai susijusią su augalo atsparumu grybeliui. Šis atradimas laikomas lūžio tašku kovoje su bananmedžius naikinančia liga.
Pasak vieno iš tyrimo autorių, genetiko Endriu Čeno, laukinių bananų natūralaus atsparumo nustatymas ir panaudojimas yra ilgalaikis ir tvarus sprendimas. Jis leidžia apsaugoti pasėlius nuo patogeno, kuris išlieka dirvožemyje ir gali užkrėsti būsimas plantacijas.
Nors pati „Calcutta 4“ bananų rūšis prekybai visai netinka – jos vaisiai prasti, kieti ir neskanūs – genetinis atradimas iš esmės keičia situaciją. Remdamiesi naujai nustatyta DNR sritimi, selekcininkai gali taikyti molekulinių žymenų metodus ir kurti naujas bananų veisles, kurios būtų:
- atsparios pavojingam grybelio štamui;
- išlaikančios įprastą saldų skonį;
- patrauklios išvaizdos;
- tinkamos ilgoms kelionėms bei sandėliavimui.
Tokie selekcijos metodai leidžia gerokai pagreitinti naujų, atsparių bananų sukūrimą ir sumažinti riziką, kad ateityje viena liga vėl sunaikins didžiąją dalį pasaulinio derliaus.
Kokius bananus rinktis parduotuvėje?
Bananai dažnai atrodo kaip vienas saugiausių ir paprasčiausių vaisių: nusipirkai, nulupai ir suvalgei. Tačiau ne visi vaisiai yra vienodai kokybiški ir naudingi. Kai kurie gali būti pernokę, pradėję gesti ar net potencialiai pavojingi sveikatai, jei ant jų ilgiau veisiasi pelėsiai arba jie buvo laikomi netinkamomis sąlygomis.
Į parduotuvėje siūlomus bananus verta žiūrėti atidžiau. Geriau vengti vaisių, kurie yra:
- su didelėmis juodomis dėmėmis arba minkštais, įdubusiais plotais;
- pažaliavusiais, vandeningais ar „sutraiškytais“ pažeidimais;
- su pelėsio požymiais ant žievės ar kotelio;
- stipriai deformuoti arba akivaizdžiai pažeisti transportuojant.
Net jei tokie bananai iš pirmo žvilgsnio atrodo neblogai, juos verčiau palikti lentynoje ir rinktis vaisius, kurie yra elastingi, be įtartinų dėmių ir nemalonaus kvapo.
