JAV prezidentui Donaldui Trumpui po pralaimėjimo Aukščiausiajame Teisme vėl stengiantis įvesti muitus, pasauliui kyla klausimų apie jo prekybos susitarimų likimą ir ateities planus, o Amerikoje skubama išsikovoti kompensacijas dėl jo ankstesnių muitų pridarytų nuostolių.
Naujienų agentūra AFP apžvelgia dabartinę D. Trumpo prekybos darbotvarkės padėtį.
Kokie muitai galioja dabar?
D. Trumpo naujieji 10 proc. muitui įsigaliojo antradienį ir bus taikomi 150 dienų. Šis priemonė laikoma tarpine, kol bus rasti ilgalaikiai sprendimai.
Šie muitai negalioja atskiriems sektoriams, pvz., plienui, aliuminiui ir automobiliams, taip pat prekėms, įvežamoms į Jungtines Valstijas pagal JAV, Meksikos ir Kanados susitarimą.
JAV prezidentas grasino padidinti muitus iki 15 proc.
Tačiau JAV prekybos pasiuntinys Jamiesonas Greeras trečiadienį televizijai „Fox Business“ aiškino, kad Vašingtonas siekia prekybos politikos tęstinumo.
„Turime 10 proc. muitą. Kai kuriems jis bus padidintas iki 15 proc., o kitiems gali būti dar didesnis“, – sakė jis.
„Manau, kad tai bus panašūs muitai, į tai, ką matėme iki šiol“, – pridūrė J. Greeras.
Visuotinį muitų padidinimą iki 15 proc. skaudžiausiai pajus tokios partnerės kaip Didžioji Britanija, anksčiau besidžiaugusi mažesnėmis mokestinėmis prievolėmis.
Kodėl šalys nesiima atsakomųjų veiksmų?
Su Vašingtonu susitarimus sudariusios JAV prekybos partnerės iki šiol laukė aiškumo ir vengė konfliktų dėl naujų muitų.
„Daugiausia tai susiję su jų užsitikrintomis išimtimis konkretiems sektoriams“, – sakė buvęs JAV prekybos pareigūnas Ryanas Majerusas, dabar esantis partneriu bendrovėje „King & Spalding“.
Europos Sąjunga (ES), Japonija ir Pietų Korėja yra sudariusios susitarimus, pagal kuriuos JAV muitai jų automobilių eksportui buvo sumažinti nuo 25 iki 15 proc.
Atsižvelgiant į tai, Aukščiausiojo Teismo sprendimas neturėjo sektoriniams muitams, R. Majerusas AFP sakė, kad šalys elgsis atsargiai, siekdamos neprarasti to, ką joms pavyko išsikovoti.
Jei jos pažeistų prekybos susitarimus, Vašingtonas taip pat galės jas nubausti pagal aiškius tam skirtus įstatymus.
Kokius planus rezga Trumpas?
JAV prezidento administracija signalizuoja apie planus vėl įvesti ilgalaikius muitus, motyvuodama juos nacionalinio saugumo sumetimais ar esą nesąžininga prekybos praktika.
Tai sritys, kuriose Vašingtonas gali taikyti „itin ilgalaikius muitus, jei tai būtina“, televizijai „Fox Business“ sakė J. Greeras.
„(Šios priemonės – ELTA) išlaikė teisinį patikrinimą praeityje ir išlaikys jį vėl“, – pabrėžė jis.
Pavyzdžiui, D. Trumpo esami sektoriams skirti muitai buvo įvesti pagal Prekybos plėtros akto 232-ą straipsnį, kuris leidžia prezidentui įvesti mokestines prievoles dėl rizikos nacionaliniam saugumui.
Kitas, 301-as Prekybos akto straipsnis, suteikia Vašingtonui galimybes kovoti su nesąžiningomis užsienio prekybos praktikomis. Tai buvo pagrindinė D. Trumpo priemonė, kuria jis siekė spausti Kiniją per savo pirmąją kadenciją.
Amerikiečių laikraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad D. Trumpo būsimi muitai galėtų būti taikomi tokiems sektoriams kaip didelės baterijų, ketaus ir geležies detalių, plastikinių vamzdžių ir pramoninei chemikalų gamybai, elektros tinklams bei telekomunikacijoms skirtos įrangos. Jie būtų įvedami pagal 232-ą straipsnį.
Prekybos teisininkas Dave’as Townsendas iš advokatų kontoros „Dorsey & Whitney“ taip pat prognozuoja, kad pagal 301-ą straipsnį bus atlikti „itin plataus masto“ tyrimai, kurie leistų D. Trumpui „įvesti muitus daugybei, jei ne daugumai, šalių“.
„Iki metų pabaigos mes grįšime beveik į tą pačią padėtį, kurioje buvome praėjusią savaitę“, – sakė jis.
Kas gali tikėtis kompensacijų?
JAV įsikūrę importuotojai šiuo metu stengiasi išsikovoti kompensacijas dėl D. Trumpo ankstesnių muitų pridarytų nuostolių – Aukščiausiojo Teismo sprendime šis klausimas nebuvo aptartas.
J. Greeras tvirtino, kad jų ieškiniai yra šiuo metu nagrinėjami ir tuo užsiima žemesnės instancijos teismai.
„Jie mums praneš laiką, vietą ir būdą, kaip bus grąžinami pinigai“, – sakė jis.
Tačiau gali laukti ir daugiau komplikacijų.
„Šių grąžinamų pinigų įmonės tikrai neperleis vartotojams“, – sakė Bernardas Yarosas iš konsultacijų bendrovės „Oxford Economics“.
„Didžioji dalis muitų kaštų jau įtraukti į pagrindinių vartojimo prekių kainas“, – pridūrė jis.
Kompensacijų išmokėjimo mechanizmas ir laikas taip pat lieka neaiškūs.
Grąžinti pinigus importuotojams gali būti gana paprasta, tačiau pirkėjai, kurie nėra importuotojai, gali būti priversti toliau bylinėtis, kad atgautų savo pinigus, naujienų agentūrai AFP sakė D. Townsendas.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
