Stabilumas ar užsitęsusi tendencija? Partijų reitingai nesikeičia, lyderiai lieka tie patys
Lietuvos politinėje arenoje – nauji signalai apie rinkėjų nuotaikas. Naujausia apklausa rodo, kad jei Seimo rinkimai vyktų artimiausiu metu, pirmoje vietoje atsidurtų konservatoriai. Tai leidžia kalbėti apie tam tikrą jų pozicijų stiprėjimą.
Tuo pačiu matyti, kad konkurencija tarp kitų partijų išlieka gana lygi. Antroje vietoje esančios politinės jėgos skiriasi vos keliais procentiniais punktais. Tokia situacija rodo, kad rinkėjų pasirinkimai vis dar gana nepastovūs.
Svarbu ir tai, kad nemaža dalis gyventojų dar nėra apsisprendę. Tai reiškia, kad reali politinė situacija gali keistis gana greitai. Būtent ši rinkėjų dalis dažnai lemia galutinius rezultatus.
Lyderių pozicijoje – konservatoriai
Apklausos duomenimis, už Lauryno Kasčiūno vadovaujamą Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus kovą būtų balsavę 15,1 proc. gyventojų. Tai daugiau nei vasarį, kai jų palaikymas siekė 13,6 proc. Toks augimas rodo stiprėjančias pozicijas.
Konservatoriai šiuo metu užtikrintai pirmauja reitingų lentelėje. Nors skirtumas nuo kitų partijų nėra milžiniškas, jis pakankamas išlaikyti lyderio poziciją. Tai suteikia jiems svarbų pranašumą.
Antroji vieta – pasidalinta
Antroje ir trečioje vietose rikiuojasi dvi politinės jėgos. Lietuvos socialdemokratų partija ir Liberalų sąjūdis sulaukė vienodo – po 8,8 proc. – palaikymo. Tai rodo itin artimą konkurenciją.
Įdomu tai, kad abi partijos fiksuoja augimą. Socialdemokratų palaikymas pakilo nuo 7,1 proc., o liberalų – nuo 8,3 proc. Tai leidžia manyti, kad abi jėgos stiprina savo pozicijas.
Vidurinė grandis
Toliau rikiuojasi mažesnį, bet vis dar reikšmingą palaikymą turinčios partijos. „Nemuno aušra“ sulaukia 5,9 proc. gyventojų palaikymo, nors jos rezultatas sumažėjo lyginant su ankstesniu mėnesiu. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga surenka 5,5 proc.
Šios partijos išlieka svarbios politiniame lauke. Nors jų reitingai nėra aukščiausi, jos gali turėti įtakos formuojant koalicijas. Tai ypač aktualu fragmentuotoje politinėje sistemoje.
Kitos partijos ir jų galimybės
Toliau reitinguose matyti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 4,8 proc. palaikymu. Nedidelį augimą fiksuoja ir Laisvės partija, kuri pasiekė 3,5 proc. Nacionalinis susivienijimas išlieka panašiame lygyje – 3,1 proc.
Šios partijos kol kas balansuoja ties riba, kuri leistų tikėtis didesnės įtakos. Tačiau jų rezultatai rodo, kad rinkėjų dėmesys vis dar išskaidytas. Tai gali keistis artėjant rinkimams.
Neapsisprendę rinkėjai
Didelė dalis apklaustųjų dar neturi aiškios nuomonės. Net 21,2 proc. gyventojų nurodė nežinantys, už ką balsuotų, arba neatsakė į klausimą. Tai gana reikšminga dalis.
Be to, 14 proc. respondentų teigė apskritai nebalsuotų. Tokie skaičiai rodo, kad rinkėjų aktyvumas gali tapti svarbiu veiksniu. Būtent neapsisprendusieji dažnai nulemia galutinį rezultatą.
Apklausą „Delfi“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimas vyko kovo 18–28 dienomis. Jame dalyvavo 1013 respondentų nuo 18 iki 75 metų.
Buvo taikytas kombinuotas metodas – apklausos vyko telefonu ir internetu. Tyrimo paklaida siekia 3,1 proc. Tai reiškia, kad rezultatai atspindi bendras tendencijas, tačiau gali šiek tiek svyruoti.
