Jungtinėje Karalystėje užfiksuotas istorinis medicinos pasiekimas – pirmą kartą moteris pagimdė kūdikį po mirusios donorės gimdos persodinimo. Ši išskirtinė istorija ne tik suteikė viltį nevaisingumą patyrusiai britų porai, bet ir atvėrė naujas galimybes tūkstančiams moterų, kurios dėl įgimtų ar įgytų priežasčių neturi gimdos.
Britė Greis Bel, kuriai paauglystėje buvo diagnozuotas nevaisingumas, tapo pirmąja moterimi Jungtinėje Karalystėje, pagimdžiusia vaiką po mirusios donorės gimdos transplantacijos. Berniukas, pavadintas Hjugu, gimė Londone ir pažymėjo naują etapą šalies reprodukcinėje medicinoje.
Greis teigė, kad po sūnaus gimimo jaučiasi „laimingiausia per visą savo gyvenimą“. Hjugas tapo pirmuoju kūdikiu Jungtinėje Karalystėje, kurį pagimdė moteris su persodinta mirusios donorės gimda.
Berniukas gimė Londono „Queen Charlotte’s and Chelsea“ ligoninėje, jo svoris siekė 3,09 kg. Iki gimdymo Greis buvo atlikta gimdos transplantacija, panaudojant mirusios donorės organą.
Tai – pirmasis toks atvejis Jungtinėje Karalystėje. Iki šiol Europoje buvo užfiksuoti tik du panašūs gimdymai.
Gimdos transplantacija ir kelias į motinystę
Greis Bel, dirbanti IT programų vadove, gimė su Majerio–Rokitanskio–Kiusterio–Hauserio (MRKH) sindromu – reta būkle, kai gimda būna nepakankamai išsivysčiusi arba jos visai nėra. Dar paauglystėje ji sužinojo, kad pati išnešioti kūdikio negalės, todėl sūnaus Hjugo gimimą vadina tikru stebuklu.
„Niekada, niekada nebūčiau pagalvojusi, kad tai įmanoma. Aš esu laimingiausia per visą savo gyvenimą“, – sakė Greis.
Vaisingumo gydymą ji pradėjo praėjus keliems mėnesiams po gimdos transplantacijos 2024 metais, o sūnų pagimdė 2025-ųjų gruodį.
Moteris prisipažino, kad kasdien prisimena donorę ir jaučia didžiulę dėkingybę jos šeimai.
„Nėra žodžių, kurie pakankamai išreikštų mano dėkingumą donorei ir jos šeimai. Jų gerumas ir pasiaukojimas visiškai nepažįstamam žmogui – priežastis, dėl kurios galėjau įgyvendinti savo viso gyvenimo svajonę tapti mama“, – dalijosi Greis Bel.
Penki donorės organai padovanoti keturiems žmonėms
Be gimdos, dar penki donorės organai buvo persodinti keturiems pacientams, taip išgelbėjant jiems gyvybę.
„Mūsų dukters netektis sugriovė mūsų pasaulį taip, kad žodžiais tai sunkiai nusakoma. Tačiau dėl organų donorystės ji padovanojo kitoms šeimoms neįkainojamą dovaną – laiką, viltį, sveikimą ir dabar – gyvybę. Kaip jos tėvai jaučiame didžiulį pasididžiavimą dėl palikimo, kurį ji paliko: užuojautos, drąsos ir meilės palikimo, kuris ir po jos mirties toliau paliečia kitų gyvenimus“, – sakė donorės tėvai.
Kodėl persodinta gimda bus pašalinta?
Greis ir jos partneris Styvas Pauelas sūnui suteikė antrąjį vardą Ričardas – pagerbdami Ričardą Smitą, labdaros organizacijos „Womb Transplant UK“ klinikinį vadovą ir ginekologijos chirurgą konsultantą iš „Imperial College Healthcare NHS Trust“.
Ričardas Smitas, dalyvavęs gimdyme, teigė: „Tai buvo neįtikėtina kelionė. Visa mūsų komanda daugelį metų dirbo kartu, kad tai taptų įmanoma. Man tai – fantastiška, tiesiog stulbinama.“
Medikų teigimu, kai pora baigs planuoti šeimos pagausėjimą, persodinta gimda bus pašalinta. Taip siekiama, kad Greis nereikėtų visą gyvenimą vartoti imunitetą slopinančių vaistų.
Kiek vaikų gimė po gimdos transplantacijos iš mirusių donorų?
Visame pasaulyje po gimdos transplantacijos iš mirusių donorų yra gimę maždaug 25–30 vaikų. Daugiau nei du trečdaliai tokių transplantacijų atliekami naudojant gyvų donorių organus, o apie trečdalis – persodinant organus iš mirusių donorų.
Gimda nėra įtraukta į standartinę organų donorystės sutikimo formą: ji paprastai nefigūruoja nacionaliniuose donorų registruose ir nepatenka į numanomo (preziumuojamo) sutikimo principą. Dėl to artimųjų atskirai klausiama, ar jie sutinka, kad būtų paaukota būtent gimda.
Praėjusiais metais Jungtinėje Karalystėje gimė ir pirmasis kūdikis po gimdos transplantacijos iš gyvos donorės. 36-erių Greis Deividson, kuri dėl reto sindromo gimė be gimdos, 2023 metais šį organą gavo iš vyresnės sesers. Po sėkmingo apvaisinimo mėgintuvėlyje 2025-ųjų vasarį ji pagimdė sveiką 4,5 kg svorio mergaitę, pavadintą Emi Izabel – chirurgų garbei. Šis įvykis tapo 25 metus trukusių britų medikų tyrimų rezultatu ir suteikė vilties tūkstančiams moterų, turinčių panašią diagnozę.
