Ekspertai prognozuoja, kad per artimiausius kelis dešimtmečius autonominių fizinių robotų ir skaitmeninių dirbtinio intelekto (DI) agentų skaičius ne tik smarkiai augs, bet ir pranoks dirbančių žmonių populiaciją.
Darbo rinka stovi ant bene radikaliausios transformacijos slenksčio nuo pat pramonės revoliucijos. Tai, kas dar prieš dešimtmetį atrodė kaip futuristinis, kiberpanko žanro įkvėptas scenarijus, šiandien vis dažniau atsispindi didžiųjų finansinių institucijų ataskaitose.
Kalbama ne apie tolimą teoriją, o apie procesą, kuris jau vyksta didžiausiose pasaulio korporacijose. Esminis klausimas vienas: ar sugebėsime šį procesą valdyti taip, kad technologijos tarnautų žmogui, o ne tiesiog išstumtų jį iš ekonominės lygties?
Miliardai robotų ir skaitmeninių agentų armija
Prognozės, kurias pristato „Citi Global Insights“ analitikas Robas Garlickas, išties stulbinančios. Remiantis jų analize, iki 2035 metų pasaulyje gali veikti apie 1,3 mlrd. DI valdomų robotų, o iki šio amžiaus vidurio jų skaičius gali išaugti net iki 4 mlrd.
Svarbu pabrėžti, kad čia kalbama tik apie fizinius robotus – mašinas, kurios valys, vairuos, pristatys siuntas, dirbs statybų aikštelėse ir socialinės globos sektoriuje. Šie įrenginiai tampa vis pajėgesni, o investicijų į tokią technologiją atsipirkimo laikotarpis kasmet trumpėja.
Tačiau fiziniai robotai – tik ledkalnio viršūnė. Garlickas atkreipia dėmesį į tikrą sprogimą skaitmeninėje erdvėje – vadinamųjų DI agentų plėtrą. Tai autonominės programinės sistemos, galinčios savarankiškai atlikti sudėtingas biuro, administracines ir analitines užduotis.
Konsultacijų bendrovės „McKinsey“ pavyzdys gerai iliustruoja šių pokyčių tempą: prieš pusantrų metų įmonė naudojo apie 3 tūkst. agentų, šiandien jų jau yra apie 20 tūkst. (kai kurie šaltiniai mini net 25 tūkst.), o per artimiausius 18 mėnesių jų skaičius turėtų susilyginti su visais įmonės darbuotojais – maždaug 40 tūkstančių. Vadinasi, per vos trejus metus bendrovė iš esmės padvigubins savo „darbo jėgą“, nepriimdama nė vieno naujo žmogaus.
Ši dinamika sutampa ir su Elono Musko vizija. Pasaulio ekonomikos forume Davose jis pareiškė, kad vieną dieną robotų Žemėje bus daugiau nei žmonių. „Tesla“ planai tai tik sustiprina: buvo paskelbta apie ketinimus perskirstyti pajėgumus ir resursus humanoidinio roboto „Optimus“ komercinei gamybai. Tai aiškus signalas, kad didžiosios technologijų bendrovės rimtai stato ant masinės robotizacijos.
Žmonės, robotai ir atsakomybė
Nors robotai žada greitą naudą ir tampa vis pigesni bei lengviau prižiūrimi, būtina rasti kritinį tašką, kuriame žmogaus gerovė vėl taptų prioritetu – panašiai, kaip pastaraisiais metais į pirmą planą iškilo klimato apsauga ir ESG strategijos.
Vis svarbiau tampa reikalauti, kad įmonės, diegdamos automatizaciją, sąmoningai rūpintųsi žmonėmis. Kaip kadaise turto valdytojams buvo keliami reikalavimai atsižvelgti į klimato kaitą, taip ateityje gali stiprėti lūkestis dėl visiško skaidrumo: kaip technologijos veikia užimtumą, darbo sąlygas ir darbuotojų saugumą. Vis dėlto šis kelias nėra lengvas – tai rodo ir situacija JAV, kur ESG principai buvo perinterpretuoti, o dalis korporacijų ėmė trauktis iš viešų socialiai atsakingų įsipareigojimų, siekdamos išvengti politinių konfliktų.
Nepaisant politinių svyravimų, faktai išlieka: robotai tampa pigesni ir efektyvesni už „kūną ir kraują“ turinčius darbuotojus. Perėjimas nuo situacijos, kai mašinos sudarė mažiau nei 1 proc. visos darbo jėgos, prie būsenos, kurioje jos tampa dauguma, vis labiau panašėja į negrįžtamą procesą.
Miliardų robotų ir skaitmeninių agentų, perimančių vis daugiau mūsų užduočių, vizija nebėra tolima mokslinė fantastika. Tai realybė, į kurią jau dabar orientuojasi verslo strategijos. Aprašomų pokyčių mastas verčia iš esmės permąstyti pačią „darbo“ sąvoką. Nors mašinų efektyvumas ir mažos sąnaudos abejonių nekelia, lemiamas klausimas išlieka tas pats: ar sugebėsime išlaikyti pusiausvyrą, kurioje žmogus nebūtų nustumtas į visišką paraštę?
