Savitarnos plovykla – patogus ir nebrangus būdas nuplauti automobilį, tačiau neteisingi įpročiai gali sugadinti laką ir sutrumpinti kėbulo tarnavimo laiką. Laikantis kelių paprastų taisyklių, kiekvienas plovimas bus ir veiksmingas, ir saugus automobilio dangoms.
Žemiau yra pateikiami pagrindiniai patarimai, kaip taisyklingai plauti automobilį savitarnos plovykloje. Automobilio reikėtų vengti plauti tada, kai spigina ryški saulė ir kėbulas įkaitęs.
Ant karšto paviršiaus užpurkšta plovimo chemija ir vanduo labai greitai išgaruoja, o ant lako lieka išdžiūvusios dėmės bei nuosėdos. Ilgainiui jos gali pažeisti laką ir sukelti spalvos pakitimus.
Dauguma savitarnos plovyklų yra stoginės, todėl, taisyklingai nuskalavus automobilį šešėlyje, trumpas išvažiavimas į saulę jau nebėra toks pavojingas. Vis dėlto, jei įmanoma, geriausia rinktis vėsesnį paros metą – rytą, vakarą arba apsiniaukusią dieną.
Kaip tepti aktyvią putas? Geriausias būdas
Aktyvios putos – viena svarbiausių plovimo dalių. Jos atminkština purvą, druskas ir kitus nešvarumus, kad vėliau būtų lengva juos nuplauti vandeniu. Dažnai savitarnos plovyklų chemija būna per silpna arba per daug praskiesta, todėl teisinga užtepimo technika tampa dar svarbesnė.
Aktyvias putas pirmiausia reikėtų purkšti ant labiausiai užterštų vietų: slenksčių, arkų, ratų. Tik po to pereiti prie viso kėbulo. Geriausia tai daryti nuo apačios į viršų, ilgais horizontaliais judesiais. Taip putos ilgiau išlieka ant paviršiaus ir ne taip greitai nubėga, todėl geriau ištirpdo nešvarumus.
Jei putas purkšite nuo viršaus žemyn, jos greitai nutekės, susidarys dryžiai, o apatinė kėbulo dalis, kuri paprastai būna purviniausia, gaus mažiau chemijos ir bus blogiau nuplauta.
Kaip pašalinti ypač įsisenėjusius nešvarumus?
Dažna klaida – labai arti prikišti lancą ir stipriu srovės tašku „šaudyti“ į vieną vietą, bandant numušti įsisenėjusius nešvarumus: paukščių išmatas, sudžiūvusius vabzdžius ar storą purvo sluoksnį. Tokiu būdu:
- išleidžiate daugiau vandens ir chemijos,
- gali būti pažeistas arba „nukaltas“ lakas,
- rezultatas vis tiek būna prastas.
Kur kas geriau leisti nešvarumams suminkštėti. Pirmiausia užpurkškite cheminės priemonės (aktyvių putų ar specialaus valiklio), palaukite kelias minutes, ir tik tada švelniai nuskalaukite vandeniu. Jei dėmės labai senos, verta naudoti tam skirtą priemonę, kuri tirpdo vabzdžių liekanas ar paukščių išmatas.
Tokia pati taktika galioja ir žiemą susikaupusiai, ant kėbulo uždžiūvusiai druskai: leiskite jai suminkštėti nuo chemijos ir tik po to skalaukite. Staigus „kapojimas“ stipria srove gali subraižyti ar net pažeisti apsauginį sluoksnį.
Kaip laikyti lancą skalaujant automobilį?
Skalaujant aktyvias putas ar kitą chemiją, nereikėtų laikyti lanco taip, kad vandens srovė kristų į kėbulą statmenai. Toks kampas ne tik mažiau efektyviai nuplauna nešvarumus, bet ir gali juos „stumti“ gilyn į mikroįbrėžimus, o kartais net atšokdinti lako daleles.
Optimalu vandens srovę nukreipti maždaug 45 laipsnių kampu į kėbulą ir judėti iš viršaus žemyn. Vanduo ir nusilaisvėję nešvarumai turėtų laisvai nubėgti žemyn, padėdami plovimui, o ne grįždami atgal ant jau nuplautų vietų.
Lancas turėtų būti laikomas maždaug 0,5 m atstumu nuo kėbulo. Taip pasiekiamas pakankamas plovimo efektyvumas, bet išvengiama per stipraus smūgio į laką ir plastikines detales.
Programa su šepetėliu – kodėl geriau jos vengti
Dalis savitarnos plovyklų siūlo programą su šepetėliu ir šampūnu. Idėja – gera: šepetys leidžia mechaniškai nušveisti nešvarumus. Tačiau praktikoje tai dažnai yra didžiausias pavojus jūsų lakui.
Šepetėliu vairuotojai plauna ne tik kėbulą, bet ir ratus, arkas, kartais net dugną ir labai purvinas vietas. Į šerelius įsikabina smėlis, žvyras ir kitos kietos dalelės. Vėliau tuo pačiu šepetėliu kas nors kitas šveis kapotą ar dureles – smėlis veikia kaip švitrinis popierius ir palieka gilius, dažnai nebeišpoliruojamus įbrėžimus.
Jei rūpite kėbulo būklei, tokios programos geriau apskritai nenaudoti. Jei norite švelnesnio mechaninio plovimo, daug saugiau vežtis savo mikropluošto pirštinę ar kempinę ir naudoti ją tik ant švariai nuplautų, gausiai vandeniu suvilgytų paviršių.
Kodėl po plovimo nereikėtų iškart išvažiuoti iš plovyklos?
Dar viena dažna klaida – vos nuskalavus automobilį iškart išvažiuoti į gatvę. Šlapias kėbulas tiesiog „magnečiu“ traukia dulkes, purvą, smulkias daleles nuo kelio. Rezultatas: po kelių kilometrų kruopščiai plautas automobilis vėl atrodo nešvarus.
Jei plovykla turi „vaško“, „blizginimo“ ar panašią programą su demineralizuotu vandeniu ir hidrofobine priemone, verta ja pasinaudoti. Tokia plovimo pakopa:
- padengia laką plonu apsauginiu sluoksniu,
- palengvina vandens nubėgimą nuo paviršiaus,
- mažina kalkių ir dėmių susidarymą išdžiūvus.
Po tokios procedūros užtenka trumpai palaukti, kol vandens plėvelė pradės nutekėti, ir tik tada važiuoti. Taip automobilis ilgiau išliks švaresnis, o lakas bus geriau apsaugotas.
