Šiais metais Lietuvos ginkluotosios pajėgos turėtų gauti amerikietiškas raketines artilerijos sistemas HIMARS, taip pat – JAV ir Norvegijos gamintojo oro gynybos sistemas NASAMS, sako Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
„Šiais metais tikimės, kad HIMARS pirmos baterijos turėtų atkeliauti, ir (vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos – ELTA) NASAMS – čia oro gynyba. Taip pat šiek tiek ginkluotės, amunicijos“, – žurnalistams trečiadienį sakė jis.
Anot kariuomenės vado, pirkimams yra svarbus tvarus gynybos biudžeto finansavimas, nes ginkluotė brangsta, kainas veikia infliacija, o planuojant ateities įsigijimus reikia vadovautis tuo, kad šaliai reikės išlaikyti išvystytos nacionalinės divizijos pajėgumus – tai planuojama iki 2030 m.
„Sakyčiau, tvarumas biudžeto yra labai svarbus, nes daugelį metų mes negavom finansavimo, kurio reikėtų. Dabar daug yra projektų, jau nemažai sumokėta į priekį to depozito vadinamo, kad prasidėtų gamyba, tai šnekame ne vien tik apie įsigijimą, bet paskui reikės ir išlaikymo“, – akcentavo R. Vaikšnoras.
Kaip skelbė Krašto apsaugos ministerija (KAM), pernai didžiausi mokėjimai buvo skirti sunkiajai ginkluotei ir oro gynybai – už tankus sumokėta 600 mln. eurų, už vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas NASAMS –169,1 mln. eurų, ratines pėstininkų kovos mašinas – 158,6 mln. eurų, raketines artilerijos sistemas HIMARS – 127 mln. eurų.
Raimundas Vaikšnoras. ELTA / Gabrielius Vaišvila
Skelbta, kad 2025 m. gynybos biudžetas buvo įvykdytas pagal planą – panaudota 99 proc. visų ministerijai skirtų asignavimų.
ELTA primena, kad 2026-aisiais gynybos biudžetas iš viso auga iki 4,79 mlrd. eurų arba 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) – visos šios lėšos skiriamos KAM asignavimams.
2025-ųjų biudžete patvirtintos lėšos krašto apsaugai siekė 2,5 mlrd. eurų arba 3,03 proc. nuo BVP, papildomai dar 800 mln. eurų buvo padidintas skolinimosi gynybai limitas.
Tad Lietuva pernai gynybai iš viso skyrė apie 4,1 proc. nuo BVP, o šiemet gynybos finansavimas auga beveik 1,6 mlrd. eurų – šiai sričiai bus skiriama apie 14 proc. visų biudžeto išlaidų.
Valstybės gynimo taryboje (VGT) sprendimas, pagal kurį Lietuva įsipareigojo iki 2030 m. gynybai kasmet skirti po 5–6 proc. BVP, priimtas 2025-ųjų sausį.
