Pekine paskelbti naujausi duomenys parodė reikšmingą pokytį Kinijos ir Rusijos ekonominiuose santykiuose. 2025 metais dvišalė prekyba tarp šių šalių sumažėjo pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus, nutraukdama ilgą augimo laikotarpį.
Ši tendencija fiksuojama geopolitinio nestabilumo ir besitęsiančio karo Ukrainoje fone, kai Kinija iki šiol buvo vienas svarbiausių Rusijos ekonominių partnerių, padėjusių amortizuoti Vakarų sankcijų poveikį. Tačiau nauji skaičiai rodo, kad net ir šis bendradarbiavimas susiduria su ribomis.
Jūs galite matyti, kad prekybos sumažėjimas nėra vienkartinis svyravimas. Jis atskleidžia gilesnes struktūrines problemas, susijusias su paklausos kritimu, kainų pokyčiais ir Maskvos sprendimais vidaus rinkoje.
Prekybos apimtys pradėjo mažėti
Kinijos muitinės trečiadienį paskelbti duomenys rodo, kad abipusė prekyba prekėmis 2025 metais siekė 1,63 trln. juanių, arba apie 201 mlrd. eurų. Tai yra 6,5 proc. mažiau nei 2024 metais, kai buvo pasiektas rekordinis 1,74 trln. juanių lygis.
Šis nuosmukis užbaigė ketverius metus trukusį stabilų augimą. Iki tol Kinijos ir Rusijos prekyba kasmet didėjo, ypač po 2022 metų vasario, kai Maskva, netekusi dalies Vakarų rinkų, vis labiau rėmėsi Pekinu.
Kinija – svarbus, bet ne beribis partneris
Nuo karo Ukrainoje pradžios Kinija tapo pagrindine rusiškos naftos, dujų ir anglies pirkėja, o mainais tiekė Rusijai įvairias prekes – nuo automobilių iki buitinės elektronikos. Šis modelis leido Maskvai palaikyti ekonominį aktyvumą sankcijų sąlygomis.
Abi šalys mėgino stiprinti bendradarbiavimą ir politiniu lygmeniu. Praėjusį rugsėjį Vladimiro Putino vizito Pekine metu buvo pasirašyta daugiau kaip 20 bendradarbiavimo susitarimų bei duotas politinis impulsas naujam dujotiekiui.
Tačiau net ir šios iniciatyvos neapsaugojo nuo realių ekonominių pokyčių, kurie pradėjo ryškėti praėjusiais metais.
Kas lėmė prekybos kritimą
Analitikai kaip pagrindines neigiamas tendencijas įvardija sumažėjusią kiniškų automobilių paklausą Rusijoje bei kritusią Kinijos importuojamos rusiškos žalios naftos vertę. Eksportas iš Kinijos į Rusiją per metus sumažėjo 9,9 proc., o importas iš Rusijos – 3,4 proc.
Išsamūs pirmųjų vienuolikos 2025 metų mėnesių duomenys rodo, kad žalios naftos importo vertė dėl mažėjančių pasaulinių kainų smuko net 19,6 proc. Tuo pačiu metu Kinijos automobilių eksportas į Rusiją, vienos pramonės asociacijos duomenimis, krito net 46 proc.
Svarbiu veiksniu tapo ir Maskvos sprendimas padidinti automobilių mokesčius, kas tiesiogiai sumažino kiniškų transporto priemonių patrauklumą Rusijos rinkoje.
Ką tai signalizuoja ateičiai
Nors Kinija ir Rusija oficialiai deklaruoja siekį stabdyti prekybos nuosmukį, skaičiai rodo, kad jų ekonominis bendradarbiavimas nebėra toks stabilus, kaip pastaraisiais metais. Jūs galite tai vertinti kaip ženklą, jog net artimi geopolitiniai partneriai susiduria su rinkos realijomis.
Prekybos kritimas nereiškia staigaus santykių lūžio, tačiau jis parodo, kad augimas nėra automatinis ir priklauso nuo kainų, paklausos bei vidaus politikos sprendimų. Artimiausiais metais būtent šie veiksniai lems, ar Kinijos ir Rusijos ekonominiai ryšiai vėl grįš į augimo trajektoriją, ar toliau silps.
