Mokslininkai iš Šveicarijos federalinio technologijų instituto Ciuriche sukūrė naują metodą, kuris padeda daug lengviau nustatyti, kiek įvairios uolienos gali būti potencialiai turtingos deimantais.
Iki šiol geologai deimantų telkinių perspektyvumą vertino pagal lydinčiuosius mineralus, rodančius, kad uolienose buvo tinkamos geologinės sąlygos deimantams susidaryti. Naujas metodas daugiausia dėmesio skiria ne tik deimantų susidarymo, bet ir jų išlikimo sąlygoms, o tai yra ne mažiau svarbu.
„Deimantų gavybos bendrovės kartais mieliau ieško aukso, vario ar kitų žaliavų, nes nėra nieko sudėtingiau nei deimantų paieška ir gavyba“, – aiškino pagrindinis tyrimo autorius Andrea Giuliani.
Anot jo, anksčiau geologai nustatė, kad deimantų aptinkama tik ten, kur yra kimberlito – specifinio magminio mineralo. Tačiau problema ta, kad paties kimberlito buvimas dar negarantuoja, jog uoliena turės daug deimantų.
Naujasis tyrimas prie šios „formulės“ prideda dar vieną svarbų elementą. Mineralas olivinas paprastai sudaro maždaug pusę kimberlitinės uolienos ir turi tam tikrą magnio bei geležies koncentraciją. Būtent olivino cheminė sudėtis gali parodyti, ar šalia yra deimantų.
Mokslininkai išanalizavo daugiau kaip 100 telkinių mėginius iš įvairių pasaulio šalių – Rusijos, Kanados, Brazilijos, Pietų Afrikos ir kt. Remdamiesi olivino sudėtimi, jie sukūrė paprastą testą, leidžiantį greitai įvertinti telkinio potencialą. Paaiškėjo, kad olivinas, kuriame magnio yra daugiau nei geležies, yra geras ženklas deimantų ieškotojams.
Tyrėjų teigimu, šis požiūris gali tapti pigi ir efektyvia priemone žvalgybai, papildančia tradicinius metodus ir padedančia geriau suprasti giliuosius Žemės sluoksnius. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Nature Communications“.
Nauji tyrimai rodo, kad Amazonės regione formuojasi vadinamasis „hipertropinis“ klimatas – sąlygos, kurių Žemėje nebuvo maždaug 10 milijonų metų.
Prognozuojama, kad iki šio amžiaus pabaigos regione gali būti iki 150 sausros dienų per metus. Tokios sąlygos ženkliai didina medžių mirtingumą ir mažina miškų gebėjimą sugerti anglies dioksidą, o tai gali turėti katastrofiškų pasekmių pasauliniam klimatui.

