Daugiametės, dirvoje žiemojančios gėlės yra puikus pasirinkimas tiems, kurie nori turėti ilgaamžį, mažai priežiūros reikalaujantį ir kasmet džiuginantį gėlyną. Tinkamai parinkus sodinimo laiką ir augalų rūšis, pakanka pasodinti vieną kartą, o spalvingais žiedais galima džiaugtis daugelį metų. Tokie augalai puikiai prisitaikę prie mūsų klimato, sėkmingai peržiemoja grunte ir kasmet atželia iš naujo.
Daugiametes gėles į gruntą galima sodinti dviem pagrindiniais laikotarpiais. Pavasarį sodinimas dažniausiai vyksta nuo kovo iki gegužės, priklausomai nuo regiono ir oro sąlygų. Šiuo metu rekomenduojama sodinti vasarą ir rudenį žydinčias daugiametes, nes jos turi pakankamai laiko išauginti stiprią šaknų sistemą ir pasiruošti pirmajai žiemai.
Kitas tinkamas laikotarpis yra ankstyvas ruduo – nuo rugsėjo iki spalio, likus maždaug trims–keturioms savaitėms iki pirmųjų šalnų. Šis metas ypač palankus anksti pavasarį žydinčioms daugiametėms, nes dar šilta ir drėgna dirva leidžia joms gerai įsišaknyti. Pirmąją žiemą tokius augalus verta lengvai pridengti žieve ar nukritusiais lapais.
Sodinimo laiką taip pat lemia sodinuko šaknų tipas. Augalus su atvira šaknų sistema geriausia sodinti pavasarį arba rudenį, o daugiametes gėles, auginamas vazonėliuose, galima sodinti visą vegetacijos sezoną, jei tik dirva nėra įšalusi ir nevyrauja dideli karščiai.
Tarp gražiausių ir patikimiausių grunte žiemojančių daugiametių gėlių verta paminėti rytinį doroniką. Tai anksti pavasarį žydintis augalas su ryškiais geltonais žiedais, kurie pasirodo jau kovo ar balandžio mėnesiais. Jis puikiai pakelia stiprius šalčius ir dažniausiai žiemoja be jokios papildomos apsaugos.
Ne mažiau populiarus yra orlikas, dar vadinamas pluksnialapiu vėdrynu. Šis augalas išsiskiria lengvais, ažūriniais lapais ir įspūdingais varpelio formos žiedais su pentinais. Orlikai žydi vasaros pradžioje, pasižymi didele spalvų įvairove ir yra itin atsparūs šalčiui.
Alpinis astras yra dar viena puiki daugiametė, tinkanti mūsų klimatui. Tai žemas, kompaktiškas augalas, kuris vėlyvą pavasarį pražysta violetiškai mėlynais žiedais su ryškiu geltonu viduriu. Jis idealiai tinka alpinariumams ir akmenų sodams bei puikiai ištveria net labai stiprias žiemas.
Didesniems gėlynams puikiai tinka mėlynoji baptisija. Tai stambus, krūmo formos augalas, kuris vėlyvą pavasarį pasipuošia ilgomis mėlynai violetinių žiedų kekėmis. Net ir nužydėjusi baptisija išlieka dekoratyvi dėl savo ankščių, o jos atsparumas šalčiui leidžia sėkmingai augti daugelį metų toje pačioje vietoje.
Pavėsingoms vietoms nepakeičiamos yra funkijos. Šie augalai vertinami ne tik dėl subtilių žiedų, bet ir dėl įspūdingų lapų, kurie gali būti įvairių formų ir atspalvių. Funkijos sudaro tankius kerus ir pasižymi itin dideliu atsparumu šalčiui.
Vilnotoji notra iš karto patraukia dėmesį savo sidabriškai pilkais, minkštais lapais. Ji formuoja dekoratyvius kilimus, puikiai tinka gėlynų pakraščiams ir sausesnėms vietoms. Šis augalas ne tik atsparus šalčiui, bet ir išlieka dekoratyvus visą sezoną.
Vasaros viduryje gėlynus ryškiai papuošia šluoteliniai flioksai. Tai aukšti, gausiai žydintys augalai su didelėmis, stipriai kvepiančiomis žiedų kekėmis. Jie vertinami dėl ilgo žydėjimo ir išskirtinio atsparumo šalčiui.
Labradoro našlaitė yra žema, kiliminius sąžalynus formuojanti daugiametė, puikiai tinkanti gėlynų pakraščiams ir natūralistiniams sodams. Pavasarį ji pasidengia violetiniais žiedais ir pasižymi vienu didžiausių atsparumų šalčiui tarp dekoratyvinių gėlių.
Uolinė saulutė, ypač tinka akmenuotoms ir sausesnėms vietoms. Ankstyvą pavasarį ji gausiai pražysta ryškiai geltonais žiedeliais ir sudaro tankius, dekoratyvius kerus.
Sodo erigeronas yra lengvai prižiūrima daugiametė, kuri vasarą žydi ramunes primenančiais žiedais. Jis ilgai žydi, nereiklus dirvai ir itin atsparus šalčiui, todėl puikiai tinka tiek klasikiniams, tiek natūralaus stiliaus gėlynams.
Tinkamai parinktos ir pasodintos daugiametės gėlės leidžia sukurti ilgaamžį, spalvingą ir mažai priežiūros reikalaujantį sodą, kuris kasmet džiugins vis naujais žiedais net ir po atšiaurių žiemų.ršūnių pražysta žiedai, primenantys stambias ramunes. Žiedlapiai būna įvairių atspalvių – rožiniai, violetiniai ar melsvi, o vidurys dažniausiai geltonas. Sodo erigeronas nereiklus dirvai ir priežiūrai, o žiemą pakelia šalčius iki -45 °C.
