Nors daugelis paslaugų šiandien persikėlė į skaitmeninę erdvę, pacientai vis dar susiduria su netikėta kliūtimi – savo sveikatos duomenų jie ne visada gali pasiekti taip paprastai, kaip tikėtųsi. Gydytojai sistemoje mato tyrimų atsakymus, radiologinius vaizdus ar kraujo rodiklius, o pats žmogus – ne visuomet. Tokia situacija kelia klausimų ir nepasitenkinimo.
Ne vienas pacientas stebisi, kodėl, pavyzdžiui, pagal siuntimą atlikta plaučių nuotrauka matoma gydytojui per „E. sveikatą“, tačiau pačiam prisijungus – jos nėra. Panašiai nutinka ir su laboratoriniais tyrimais. Jei gydymo įstaiga neturi galimybės suteikti prieigos per savo vidinę sistemą, konkrečių rodiklių žmogus gali ir nepamatyti, nebent paprašys atskiro išrašo.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovė Neringa Čiakienė pabrėžia, kad kalbama apie asmens sveikatos duomenis, todėl pacientas turi teisę juos matyti ir valdyti. Jei informacija saugoma sistemose ir prieinama medikams, tačiau neprieinama pačiam žmogui, kyla paciento teisių klausimas. Kita vertus, ji atkreipia dėmesį, kad problema dažnai nėra susijusi su sąmoningu ribojimu.

Pasak jos, dažniau tai techninis klausimas. Dalis gydymo įstaigų naudoja savo vidines informacines sistemas, kuriose kaupia duomenis, tačiau šios sistemos ne visada sklandžiai integruotos su centrine „E. sveikatos“ platforma. Dėl ribotų sąsajų duomenys paprasčiausiai neperkeliami, todėl pacientas jų nemato.
Šis klausimas aptariamas ir Nacionaliniame vėžio centre. Ten diegiama nauja vidinė sistema, kuri turėtų sudaryti galimybę pacientams patogiau matyti informaciją. Kol sprendimai dar tik įgyvendinami, žmonės raginami prašyti popierinių išrašų arba duomenų įrašymo į laikmeną. Gydymo įstaiga, gavusi tokį prašymą, privalo jį įvykdyti.
Nors įprastai tyrimų rezultatai turėtų būti paaiškinami vizito metu ar telefonu, praktikoje ne visada pavyksta lengvai prisiskambinti ar tiksliai įsidėmėti visą informaciją. Todėl rekomenduojama prašyti atsakymų elektroniniu paštu, jei nėra galimybės jų peržiūrėti sistemoje.
Tema tampa dar aktualesnė kalbant apie pasirengimą galimoms krizėms. Pasitaiko situacijų, kai dėl sukrėtimų ar ekstremalių aplinkybių duomenų prieiga tampa sudėtinga. Kaip rodo Ukrainos patirtis, pacientai, turintys savo sveikatos istorijos kopijas, jaučiasi saugiau, o gydytojams lengviau tęsti gydymą.

Registrų centro E. sveikatos skyriaus vadovas Domantas Ozerenskis nurodo, kad galimybė laboratorinių tyrimų duomenis teikti į sistemą atsirado praėjusių metų spalį, tačiau procesas dar vyksta. Sveikatos priežiūros įstaigų ir laboratorijų integracija planuojama užbaigti per pirmąjį šių metų pusmetį.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Vilma Telyčėnienė paaiškino, kad laboratorinių tyrimų posistemė jau sukurta, o duomenų spektras bus plečiamas palaipsniui. Šiuo metu „E. sveikatoje“ jau tvarkomi elektroniniai receptai, apsilankymų aprašymai, epikrizės, vakcinacijos įrašai, siuntimai ir kiti dokumentai. Artimiausiu metu centralizuotai bus pradėti kaupti laboratoriniai tyrimai, duomenys apie nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatą, ambulatorinę slaugą namuose, taip pat informacija apie tam tikras svarbias diagnozes, pavyzdžiui, pirmą kartą nustatytą onkologinę ar užkrečiamą ligą.
Kad tai veiktų, turi būti pritaikyta tiek centrinė sistema, tiek pačių įstaigų vidinės programos. Integracijos procesas, anot ministerijos, turėtų būti užbaigtas iki trečio ketvirčio. Tuomet pacientai palaipsniui matys vis daugiau laboratorinių tyrimų rezultatų. Kol kas informacija dažniausiai pateikiama ambulatorinio apsilankymo aprašyme.
Kalbant apie radiologinius tyrimus, jei siuntime pažymėta, kad reikalingas pats vaizdas, jis turi būti pateiktas nemokamai. Diagnostinis aprašymas privalomai įkeliamas į sistemą. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai už laikmeną ar popierinę kopiją gali būti paprašyta sumokėti – ne už medicininę paslaugą, o už fizinę laikmeną.
Ateityje planuojamas ir platesnis gydymo įstaigų bendradarbiavimas. Vykdomas medicininių vaizdų apsikeitimo projektas, kuris turėtų leisti įstaigoms tarpusavyje dalintis radiologiniais duomenimis be kompaktinių diskų ar kitų fizinių laikmenų. Projekto pabaiga numatyta gegužės 30 dieną, o realus apsikeitimas duomenimis tarp įstaigų turėtų startuoti antroje metų pusėje, numatant pereinamąjį laikotarpį.

Nepaisant diegiamų pokyčių, „E. sveikatos“ sistema vis dar sulaukia kritikos. Tiek medikai, tiek pacientai mini sudėtingą naudojimą, strigimus ir ne visada aiškų funkcionalumą. Parlamentarė Jurgita Sejonienė pripažįsta, kad sistema nėra patogi vartotojui, o net ir technologijomis besinaudojantiems žmonėms joje susigaudyti sudėtinga – ką jau kalbėti apie vyresnio amžiaus pacientus.
Nors diskusijos apie galimą visiškai naujos sistemos kūrimą kartojasi ne vieną kadenciją, toks sprendimas būtų itin brangus. Atsižvelgiant į jau investuotas sumas, kol kas pasirinktas kelias tobulinti esamą platformą. Vis dėlto iššūkių išlieka – gydymo įstaigos turi skirtingas vidines sistemas, kurių integracija reikalauja papildomų išteklių ir techninių sprendimų. Tad pacientams dar teks šiek tiek palaukti, kol pažadai apie patogesnę prieigą prie jų pačių duomenų taps kasdienybe.

