Kaimyninėje Lenkijoje švaraus transporto zonos tapo itin karštų politinių ir visuomeninių diskusijų objektu. Lietuvoje vis dažniau svarstant panašius sprendimus, verta pažvelgti, kaip tokios zonos veikia Varšuvoje ir Krokuvoje, kokius argumentus pateikia jų šalininkai ir kritikai bei su kokiais sunkumais realybėje susiduria lenkai.
2026 metų sausio 1 dieną Lenkijoje pradėjo veikti jau antroji švaraus transporto zona. Po 2024 metų liepos 1 dieną Varšuvoje įvestos zonos, nuo 2026 metų pradžios tokia tvarka pradėta taikyti ir Krokuvoje. Abiem atvejais sprendimai sukėlė nemažai ginčų – miestų valdžia buvo kaltinama galimu gyventojų „transporto atskirties“ didinimu. Nepaisant to, tiek Varšuvos, tiek Krokuvos vadovai tvirtina, kad šios priemonės yra būtinos.
Krokuvos meras Aleksandras Miszalskis dar 2025 metų birželį teigė, kad švaraus transporto zonos įvedimas leis pagerinti oro kokybę ir sumažinti spūstis. Panašios pozicijos laikėsi ir Varšuvos meras Rafałas Trzaskowskis. 2023 metų gruodį jis viešai pareiškė, kad be tokių ribojimų sostinės centre oro kokybė taps nepakeliama, todėl tam tikros taisyklės bus diegiamos palaipsniui.
Vis dėlto ne visi Lenkijos politikai pritaria tokiam požiūriui. Dabartinis infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas viešai pareiškė manantis, jog švaraus transporto zonos, tokios, kokios jos šiuo metu siūlomos, žmonėms kenkia. Pasak jo, nors intencijos yra geros, pats sprendimas nėra tinkamas, o visi teisės aktai, susiję su gyventojų gerove, turėtų būti įgyvendinami apgalvotai.
Ministro teigimu, kai kuriuose Europos miestuose šios zonos diegiamos pernelyg ideologiškai, neįvertinus praktinių pasekmių. Jis atkreipė dėmesį, kad siekiant švaresnio oro dažnai pamirštama apie ūkininkus ir smulkiuosius tiekėjus, kurie į miestų turgus atvyksta senesniais automobiliais. Dėl to, pasak jo, miestuose gali sumažėti vietinės, ekologiškos produkcijos pasiūla.
Klimczakas pabrėžė, kad senų, techniškai netvarkingų automobilių ribojimas yra suprantamas tikslas, tačiau tam būtina nustatyti aiškius kriterijus, numatyti pereinamuosius laikotarpius ir įvertinti, kas ir kokiomis transporto priemonėmis užtikrina būtiną prekių tiekimą. Priešingu atveju, anot ministro, tokie sprendimai gali atsisukti prieš pačius jų iniciatorius.
Pirmoji švaraus transporto zona Lenkijoje buvo įvesta Varšuvoje ir pradėjo veikti 2024 metų liepos 1 dieną. Ji apima centrinę miesto dalį, kurią riboja pagrindinės sostinės transporto arterijos ir geležinkelio linijos. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos Varšuvoje įsigaliojo griežtesnės taisyklės, todėl dalis automobilių, kurie anksčiau galėjo įvažiuoti į zoną, šios galimybės neteko.
Šiuo metu Varšuvos švaraus transporto zonoje leidžiama važiuoti benzininiams automobiliams, atitinkantiems bent „Euro 3“ išmetamųjų dujų standartą arba pagamintiems ne anksčiau nei 2001 metais, taip pat dyzeliniams automobiliams, atitinkantiems ne žemesnę nei „Euro 5“ normą arba pagamintiems ne anksčiau nei 2010 metais. Senesni automobiliai į zoną neįleidžiami, išskyrus numatytas išimtis tam tikroms gyventojų grupėms ar specifinėms funkcijoms.
Krokuvoje švaraus transporto zona nuo 2026 metų sausio 1 dienos apima beveik visą miestą – teritoriją IV žiedinio aplinkkelio viduje. Už zonos ribų liko tik labiausiai nuo centro nutolusios rytinės ir pietinės miesto dalys. Krokuvoje taikomi dar griežtesni reikalavimai nei Varšuvoje: benzininiams automobiliams būtina atitikti bent „Euro 4“ normą arba būti pagamintiems ne anksčiau nei 2005 metais, o dyzeliniams lengviesiems automobiliams – ne žemesnę nei „Euro 6“ normą arba būti pagamintiems ne anksčiau nei 2014 metais. Dyzeliniams krovininiams automobiliams taikomi dar ankstesni reikalavimai.
Krokuvos sprendimas sulaukė itin stipraus visuomenės pasipriešinimo. Mieste fiksuojami atvejai, kai niokojami ar dingsta švaraus transporto zoną žymintys kelio ženklai, o 2026 metų sausio pradžioje įvyko kelios protesto akcijos. Reaguodama į kritiką, savivaldybė viešai paskelbė informaciją apie „mitus ir faktus“, teigdama, kad zona riboja tik labiausiai orą teršiančius automobilius, o dauguma mieste naudojamų transporto priemonių atitinka nustatytas normas arba patenka į išimtis.
Savivaldybė taip pat nurodė, kad iš zonos surinktos lėšos bus skirtos „Park and Ride“ aikštelių plėtrai ir senų šildymo krosnių keitimui Krokuvos aglomeracijoje. Vis dėlto ginčai tęsiasi ir teisiniame lygmenyje – 2026 metų sausio 14 dieną Krokuvos vaivadijos administracinis teismas pradėjo nagrinėti skundus dėl zonos įteisinimo. Nors sprendimas dar neturės tiesioginio poveikio zonos veikimui, jis gali tapti svarbiu precedentu tolimesnėms diskusijoms.
