Europoje vis dažniau pasitaikant incidentams su dronais virš karinių objektų ir oro uostų, valstybės skuba stiprinti trumpojo nuotolio oro gynybą bei kuria naujas priemones nuo bepiločių orlaivių grėsmių. Belgija – viena iš šalių, kuri ėmėsi skubių veiksmų ir pradėjo diegti modernias antidronines sistemas savo ginkluotosiose pajėgose.
Belgijos gynybos ministras Theo Franckenas atskleidė, kad 2025 m. gruodžio pabaigoje šalies ginkluotosios pajėgos pradėjo diegti greitų priemonių paketą kovai su dronais. Jame numatyta įdiegti Latvijoje sukurtą perėmimo droną „Blaze“, integruotą su naujomis aptikimo ir elektroninio trikdymo priemonėmis.
Šios sistemos buvo nupirktos 2025 m. lapkritį, vykdant 50 mln. eurų vertės Belgijos kariuomenės modernizacijos programą. Be „Blaze“ drono, Belgija taip pat pradeda diegti ir JAV bendrovės „Andrulli“ sukurtą klajojančiąją amuniciją „Bolt‑M“.
Abi sistemos bus naudojamos kaip tiksliojo ugnies smūgio priemonė visose Belgijos sausumos pajėgų bazėse, užtikrinant greitą reagavimą į bepiločių orlaivių keliamas grėsmes ir didinant vienetų savarankiškumą mūšio lauke.
Antidroninė ginkluotė
„Blaze“ – tai nešiojamas antidroninis perėmimo dronas, skirtas pigiems bepiločiams numušti, kurį sukūrė Latvijos bendrovė „Origin Robotics“. Pakilus į orą, jis gali autonomiškai aptikti ir sunaikinti taikinį – operatoriui tereikia iš anksto įvesti pagrindines jo charakteristikas.
Taikinio paieškai ir sekimui „Blaze“ naudoja radarinius aptikimo signalus, dirbtiniu intelektu paremtą kompiuterinę regą, taip pat elektroninius ir termovizinius jutiklius. Visa sistema sukurta taip, kad būtų galima veikti itin greitai – visų posistemių paleidimas užtrunka mažiau nei 10 minučių.
„Bolt‑M“ – tai nedidelis keturkoptris, kurtas kaip ginklas, kurį kiekvienas karys gali neštis kuprinėje. Jis turi daugiau nei 1 kg kovinį užtaisą, o jo kovinės galvutės gali būti keičiamos tiesiog mūšio lauke, pritaikant droną skirtingiems taikiniams.
Drono skrydžio trukmė siekia iki 40 minučių, o maksimalus veikimo nuotolis – apie 20 km. Valdymui naudojami optoelektroniniai ir termoviziniai jutikliai, įmontuoti konstrukcijoje. „Bolt‑M“ gali skristi iš anksto suplanuotu maršrutu su navigaciniais taškais, savarankiškai sekti pasirinktus objektus, o operatoriai nustato tik atakos laiką ir būdą.
Europa stiprina gynybą nuo dronų
Naujųjų antidroninių sistemų pirkimas ir diegimas yra viena iš pagrindinių Belgijos kariuomenės modernizavimo krypčių 2026 metams. Šie sprendimai priimti reaguojant į 2025 m. lapkritį įvykusią seriją nepaaiškintų incidentų su dronais virš oro uostų ir jautrių karinių objektų. Šie atvejai atskleidė ribotas Belgijos trumpojo nuotolio oro gynybos ir kovos su bepiločiais orlaiviais galimybes.
Panašių incidentų virtinė ir kitose Europos šalyse paskatino daugelį valstybių plačiau investuoti į nebrangias, bet efektyvias antidronines sistemas. Tarp jų – ir Lenkija, kuri po jos oro erdvės pažeidimo 2025 m. lapkritį pasirašė bendrųjų sąlygų susitarimą su Estijos bendrove „Frankenburg“ dėl šios įmonės raketų integracijos į lenkiškas platformas bei galimo gamybos perkėlimo į Lenkiją, planuojant iki 10 tūkst. raketų per metus gamybos apimtis.
Auganti bepiločių orlaivių grėsmė verčia Europos valstybes koordinuoti veiksmus ir ieškoti bendrų sprendimų, o tokios sistemos kaip „Blaze“ ir „Bolt‑M“ tampa svarbia būsimos oro gynybos architektūros dalimi.
