Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė įvedantis muitus kelioms Europos valstybėms, kurios nepalaiko jo politikos dėl Grenlandijos. Šis žingsnis dar labiau padidino tarptautinę įtampą ir sukėlė protestų bangą Europoje, ypač Danijoje ir pačioje Grenlandijoje, praneša „Reuters“.
Nuo 2026 metų vasario 1 dienos Jungtinės Valstijos planuoja taikyti 10 proc. importo muito tarifą prekėms, atkeliaujančioms iš aštuonių Europos šalių: Danijos, Norvegijos, Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Suomijos ir Nyderlandų.
Šiuo metu Grenlandijoje yra dislokuotos Danijos ir kitų Europos šalių pajėgos, dalyvaujančios bendrose pratybose. Tai dar labiau paaštrina diplomatinę įtampą.
Pasak Trumpõ, jeigu iki 2026 metų birželio 1 dienos nebus pasiektas susitarimas dėl Grenlandijos, muito tarifas bus padidintas iki 25 proc. Muitai esą galiotų „tol, kol nebus sudarytas išsamus susitarimas dėl Grenlandijos įsigijimo“.
Šiuos pareiškimus Trumpas paskelbė savo socialiniame tinkle „Truth Social“, pabrėždamas, kad Grenlandija, jo nuomone, yra itin svarbi JAV nacionaliniam saugumui.
Pasak JAV prezidento, Danija, Norvegija, Švedija, Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir Suomija „atvyko į Grenlandiją su nežinomais tikslais“ ir „žaidžia labai pavojingą žaidimą“.
„Būtina imtis griežtų priemonių, kad ši potencialiai pavojinga situacija būtų greitai ir be jokių klausimų užbaigta“, – pridūrė Trumpas
.
Grenlandija – didžiulė autonominė teritorija, esanti Danijos jurisdikcijoje ir strategiškai svarbi Arkties regione. Trumpas teigia, kad šios teritorijos kontrolė yra itin reikšminga JAV gynybai, įskaitant priešraketinę apsaugą ir pastangas riboti Kinijos bei Rusijos įtaką šioje zonoje. Jis taip pat tvirtino, jog Jungtinės Valstijos esą „bando įsigyti Grenlandiją“ jau daugiau kaip 150 metų.
Amerikos prezidentas ne kartą yra sakęs laikantis save „muitų karaliumi“ ir neatmetantis ekonominio spaudimo priemonių, siekiant paveikti kitų šalių poziciją šiuo klausimu.
Reakcija Europoje
Šis Trumpõ sprendimas sukėlė aštrią reakciją tiek NATO šalyse, tiek pačioje Grenlandijoje. Danijoje ir Grenlandijos sostinėje Nuke surengtos masinės protesto akcijos, kurių dalyviai skandavo: „Grenlandija neparduodama“.
Europos lyderiai kategoriškai atmeta Grenlandijos perdavimo JAV idėją ir pabrėžia teisę į salos gyventojų apsisprendimą. Daug ekspertų įspėja, kad tokie veiksmai gali rimtai pakenkti NATO vienybei ir susilpninti tarpusavio pasitikėjimą tarp sąjungininkų.
Trumpõ politika susilaukė griežtos kritikos ne tik Europoje, bet ir dalies JAV politikų gretose. Muitai traktuojami kaip ekonominio spaudimo priemonė, kuria siekiama pakeisti kitų valstybių užsienio politikos kryptį pasitelkiant prekybines sankcijas.
Situacija toliau išlieka įtempta. Įvesti prekybos muitai jau kelia grėsmę transatlantinių santykių stabilumui ir gali išprovokuoti atsakomąsias priemones iš Europos pusės. Derybos tarp JAV, Danijos ir kitų sąjungininkių kol kas neveda prie proveržio.
