2026‑ųjų pradžioje socialinius tinklus netikėtai užliejo nostalgiška banga – vartotojai masiškai grįžta prie 2016 metų Instagram estetikos. Tūkstantmečio karta dalijasi archyvinėmis nuotraukomis ir vaizdo įrašais, naudoja senus filtrus ir prisimena laikus, kai socialiniai tinklai atrodė paprastesni ir nuoširdesni.
Ši tendencija labai greitai išplito Instagram ir „TikTok“ platformose. Vartotojai sąmoningai „sendina“ turinį – imituoja grūdėtumą, prigesintas spalvas ir vizualinius efektus, kurie buvo itin populiarūs prieš dešimtmetį. Į naujienų srautus vėl sugrįžo ir kultinis Snapchat „šuniuko“ filtras, kurį buvo pamėgę milijonai.
Socialinių tinklų ekspertai aiškina, kad šio reiškinio pagrindas – nostalgija paprastesniems laikams. Daugeliui 2016‑ieji asocijuojasi su laikotarpiu, kai socialiniai tinklai dar nebuvo taip stipriai priklausomi nuo algoritmų, o įrašai atrodė spontaniškesni ir nuoširdesni. Tuomet dar nedominojo „Reels“, istorijos ir persekiojantis „patinka“ skaičius – žmonės tiesiog dalijosi savo kasdienio gyvenimo akimirkomis.
Šio trendo dalyviai publikuoja ne tik kasdienes nuotraukas, bet ir prisimena 2010‑ųjų popkultūrą: tokius hitus kaip „Closer“ (The Chainsmokers), „Love Yourself“ (Justinas Bieberis), „Faded“ (Alanas Walkeris), taip pat to meto memus, žaidimus ir virusinius reiškinius, pavyzdžiui, „Pokémon Go“ ar „Mannequin Challenge“.
Tendencija neaplenkė ir įžymybių – daugelis aktorių, muzikantų ir nuomonės formuotojų kartais dalijasi savo archyvinėmis nuotraukomis ar vaizdo įrašais. Dainininkas Charlie Puth paskelbė vaizdo įrašą su savo hitu „We Don’t Talk Anymore“ ir prierašu: „Girdėjau, vėl 2016‑ieji?“, o aktorė Lily Collins pasidalijo retro nuotraukų albumu, pridėjusi, kad tie metai išties buvo „tikras vibas“.
Ekspertai pabrėžia, kad šio trendo patrauklumą lemia ne tik vizualinė estetika, bet ir gilesnė kultūrinė prasmė. Daugeliui 2016 metai siejasi su „gyvesniu“ internetu – be tokio stipraus algoritmų ir „idealių gyvenimų“ spaudimo. Tuo metu socialiniai tinklai labiau priminė erdvę spontaniškiems įrašams, o ne kruopščiai kuriamam asmeniniam prekės ženklui.
„Čia kalbame ne tiek apie norą sugrįžti į praeitį, kiek apie siekį prisiminti tą savo versiją, kuri galbūt atrodė paprastesnė“, – aiškina socialinių tinklų strategė ir konsultantė Car Brulhart.
Socialiniai psichologai taip pat atkreipia dėmesį, kad žmonės linkę idealizuoti praeitį, ypač tada, kai dabartis atrodo neapibrėžta ir kupina iššūkių. Daugeliui tūkstantmečio kartos ir Z kartos atstovų 2016‑ieji buvo savęs ieškojimo metas – pirmieji karjeros žingsniai, studijų laikotarpis, dar neapsunkintas didelės atsakomybės ir suaugusiojo gyvenimo įsipareigojimų.
Bet kuriuo atveju ši tendencija jau spėjo įsitvirtinti 2026 metų interneto kultūroje: daugiau nei 200 milijonų vaizdo įrašų jau naudoja filtrus ir muziką, įkvėptus 2016‑ųjų atmosferos. Daugelį įrašų lydi grotažymė #2016 arba paprastas prierašas apie tai, kad po dešimtmečio vartotojai norėtų bent akimirkai sugrįžti į tuos laikus.
Žiniasklaida taip pat atkreipia dėmesį į platesnį „retro technologijų“ sugrįžimą. Pavyzdžiui, prieš 15 metų išleistas „iPhone“ modelis vėl tapo madingu pirkiniu – dėl virusinių vaizdo įrašų „TikTok“ ir Instagram platformose jis imtas vertinti kaip stilingas retro įrenginys.
Z kartos atstovai taip pat vis dažniau atsisako muzikos transliavimo paslaugų, tokių kaip „Spotify“, ir renkasi senus MP3 grotuvus. Šie prietaisai vertinami dėl kelių priežasčių: juose nėra įkyrių reklamų, o garso lygis išlieka stabilus ir nekintantis.
