Sausio 16 d. Lietuvos mokslų akademijoje Vilniuje pagerbti mokiniai, atstovavę Lietuvai tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose, jų mokytojai bei komandų vadovai. 2025 m. įvairiose dalykinėse olimpiadose Lietuvos mokiniai iškovojo 69 apdovanojimus: 8 aukso, 20 sidabro, 28 bronzos medalius ir 5 pagyrimo raštus. Taip pat pelnyta 1 pirmoji, 4 antrosios, 2 trečiosios vietos ir 1 specialusis prizas.
„Matydami jus, mieli mokiniai, dėl mūsų šalies esame ramūs. Ji bus perduodama į geras rankas. Jūs demonstruojate ne tik puikias žinias ar praktinius įgūdžius, bet ir itin atsakingą požiūrį į gyvenimą, į būsimą savo karjerą“, – sveikindama apdovanojimų šventės „Lumina Lituanica“ dalyvius sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Ministrė pasidžiaugė, kad tarptautinėse olimpiadose dalyvavo ir apdovanojimus laimėjo ne tik didžiųjų miestų, bet ir mažesniųjų Lietuvos miestų mokiniai. Ji drąsino jaunuolius ir juos rengiančius mokytojus dar aktyviau dalyvauti nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokslo projektuose.
R. Popovienė taip pat padėkojo mokytojams, tėvams ir komandų vadovams, kurių palaikymas padėjo mokiniams pasiekti rezultatų, kuriais didžiuojasi visa šalis.
„Jūs, Lietuvos olimpiadininkai, esate puikus įrodymas, jog sėkmei pasiekti neužtenka vien talento. Reikia tikslo, ryžto, noro ir kasdienės vidinės motyvacijos. Jaunieji talentai, kurie garsina mūsų šalį, – tai neįkainojama vertybė ir pavyzdys mums visiems, kaip siekti tikslo ir nueiti „papildomą mylią“, kad taptume geruoju pavyzdžiu ir įkvėpimu visam pasauliui“, – kalbėjo mokinių dalyvavimą tarptautinėse olimpiadose organizuojančios Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) direktorius Valdas Jankauskas.
Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akademikas Jūras Banys pabrėžė, kad patekti į Lietuvos komandą tarptautinėje olimpiadoje ir atstovauti savo šaliai užsienyje yra labai sunkus darbas ir didelis pasiekimas.
„Lietuva nėra garsi gamtiniais ištekliais, mūsų išteklius yra vienas – protas. Jūs esate protingi ir po 15–20 metų būtent jūs turėsite kurti ateities Lietuvą, kad ji klestėtų, būtų turtinga, gera, garsi šalis“, – sakė jis.
Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas kalbėjo, kad Lietuvoje esame įpratę džiaugtis pasiekimais sporto olimpiadose ir kultūroje, tačiau neretai pamirštame, jog esame pasiekę neįtikėtinos sėkmės moksle.
„Jūsų pasiekimai įsilieja į tą pasiekimų grandinę, kuri džiugina mūsų mokslo pasaulį ir yra labai svarbi valstybei ir jos reputacijai“, – pabrėžė rektorius.
Lietuva – pasaulio geografijos olimpiados čempionė
Jei ankstesniais metais aukso medaliai buvo laimimi įvairių dalykų olimpiadose, tai 2025 m. visi 8 Lietuvos mokinių pelnyti aukso medaliai iškovoti tarptautinėse geografijos olimpiadose.
„2025-ieji išsiskyrė nepaprastais jaunųjų geografų pasiekimais. Tarptautinėje geografijos olimpiadoje visi dalyvavę mūsų mokiniai pelnė aukso medalius, o Lietuvos komanda visų šalių reitinge užėmė pirmąją vietą ir gerokai atsiplėšė nuo antrąją vietą užėmusio Kazachstano“, – pasakoja LINEŠA Gebėjimų ugdymo skyriaus vadovas Gediminas Beresnevičius.
Puikiai jaunieji Lietuvos geografai pasirodė ir Europos geografijos olimpiadoje, kuri 2025 m. vyko Vilniuje. Visi joje dalyvavę mokiniai, išskyrus vieną, laimėjo medalius, tarp jų – keturis aukso.
Australijoje vykusioje 66-ojoje tarptautinėje matematikos olimpiadoje Lietuva pasiekė aukščiausią rezultatą per pastaruosius 10 metų – užėmė 43-ią vietą. Net penki mūsų šalies mokiniai grįžo su bronzos medaliais. Vieną iš šios olimpiados uždavinių sukūrė lietuvis Paulius Aleknavičius, anksčiau pats dalyvavęs šioje olimpiadoje ir laimėjęs aukso medalį. Tai trečias kartas istorijoje, kai į olimpiados užduotis patenka Lietuvos pasiūlytas uždavinys.
Sėkmė lydėjo Lietuvos mokinius ir Filipinuose vykusioje 36-ojoje tarptautinėje biologijos olimpiadoje, kur jie pelnė du sidabro ir du bronzos medalius.
37-oji tarptautinė biologijos olimpiada šių metų vasarą vyks Vilniuje. Tokio masto biologijos olimpiada, kurioje planuoja dalyvauti iki 900 dalyvių iš maždaug 80 šalių, Lietuvoje bus rengiama pirmą kartą.
Pernai Prancūzijoje vykusioje 55-ojoje tarptautinėje fizikos olimpiadoje Lietuvos komanda iškovojo 2 sidabro, 1 bronzos medalį ir pagyrimo raštą. Tai geriausias mūsų šalies atstovų pasirodymas šioje olimpiadoje per kelerius metus. Jungtiniuose Arabų Emyratuose vykusioje 57-ojoje tarptautinėje chemijos olimpiadoje Lietuvos mokiniai laimėjo keturis bronzos medalius.
Ryškiausiai suspindėję talentai
Tarp sėkmingiausiai tarptautiniuose mokslo renginiuose pernai pasirodžiusių jaunuolių – tarptautinėje geografijos olimpiadoje aukso medalius pelnę Rojus Kondratavičius ir Faustas Kondratavičius iš LSMU gimnazijos (mokytoja Jovita Vizbarienė), Ugnius Vilimas iš Vilniaus licėjaus (mokytoja Jolita Milaknienė) ir Tomas Jakubauskas iš Palangos senosios gimnazijos (mokytojas Nerijus Vaišvilas).
Įspūdingai pasirodė KTU gimnazijos mokinys Tomas Razbadauskas, dalyvavęs net keturiose olimpiadose – tarptautinėje ir Baltijos šalių chemijos, tarptautinėje ir Europos fizikos olimpiadose. Visose šiose varžytuvėse jis laimėjo medalius: 2 sidabro, 1 bronzos bei II-ąją vietą.
Puikius rezultatus pademonstravo ir Klaipėdos licėjaus mokinys Emilijus Latakas, dalyvavęs tarptautinėse biologijos ir astrofizikos olimpiadose. Abiejose jis pelnė sidabro medalius.
Šiuo metu Kembridže studijuojantis Emilijus sako, kad tarptautinės olimpiados ir jose iškovoti medaliai jam ne tik padėjo giliau suprasti sritį, kurią pasirinko studijuoti – cheminę inžineriją ir biotechnologijas, – bet ir buvo svarbus privalumas stojant į Kembridžo universitetą, kuriame tarptautiniai olimpiniai pasiekimai itin vertinami.
„Olimpiados – puiki galimybė ne tik „pamatuoti“ savo žinių lygį, bet ir susipažinti su bendraminčiais, išmokti kažką naujo. Tačiau labiausiai dalyvauti jose mane motyvavo pažangos jausmas ir noras kiekvieną dieną žinoti bei gebėti vis daugiau“, – pasakoja olimpiadininkas.
Daugiausia medalininkų – iš KTU gimnazijos ir Vilniaus licėjaus
LINEŠA duomenimis, pernai tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose iš viso dalyvavo 78 Lietuvos mokiniai, kuriuos rengė 63 mokytojai, o lydėjo ir ruošė 35 komandų vadovai.
„Dalyvaujančių mokinių ir jų iškovotų medalių skaičius, palyginti su 2024 m., sumažėjo, nes pernai Lietuvos komanda nevyko į tarptautinę jaunių gamtos mokslų olimpiadą, kuri buvo surengta Rusijoje“, – aiškina G. Beresnevičius.
Tarp tarptautinių olimpiadų dalyvių ir laimėtojų daugiausia Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos ir Vilniaus licėjaus auklėtinių.
KTU gimnazijos direktorius Tomas Kivaras skaičiuoja, kad nuo 1992 m. iki dabar 106 šios gimnazijos moksleiviai Lietuvai įvairiose tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose iškovojo 17 aukso, 66 sidabro ir 85 bronzos medalius bei 27 pagyrimo raštus.
„Nemažai gabių mokinių identifikuojame dar 8-oje klasėje, kai jie dalyvauja KTU gimnazijos organizuojamose edukacinėse programose ar Mokslo lyderių turnyruose. Gimnazijoje taip pat veikia pasirengimo olimpiadoms būreliai ir mokinių mentorystės programa, kurioje tie patys tarptautinių olimpiadų prizininkai dalijasi savo žiniomis su jaunesniais kolegomis“, – pasakoja T. Kivaras.
Medalininkams ir pagyrimo raštų laimėtojams renginio metu buvo įteiktos miestų dovanų kortelės ir Vilniaus universiteto specialūs prizai.
Į šventę „Lumina Lituanica“ susirinkusius mokinius, jų mokytojus ir komandų vadovus sveikino Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas ir kiti mokslo bendruomenės atstovai.
