Krašto apsaugos ministerija, sausio viduryje pradėjusi konsultacijas su gyventojais dėl poligono steigimo Kapčiamiestyje, jau suteikė individualią informaciją 125 asmenims. Per tris šios savaitės dienas surengtos 55 individualios ir nuotolinės konsultacijos asmenims, kurie planuojamo poligono teritorijoje turi nekilnojamojo turto – žemės, miško, sodybų.
Į Krašto apsaugos ministerijos konsultacijų grupę kreipėsi ir užsienyje gyvenantys turto savininkai; jų paklausimai gauti raštu. Papildomai gyventojai konsultuoti telefonu, atsakymai taip pat teikti raštu. Praėjusią savaitę ministerija buvo surengusi 70 tokių individualių konsultacijų.
Dažniausiai užduodami gyventojų klausimai
Kaip ir praėjusią savaitę, taip ir šią savaitę konsultacijų metu žmonės dažniausiai tikslinosi, ar jų turtas patenka į planuojamo karinio poligono ar karinio mokymo teritoriją, ir kokių veiksmų jiems reikėtų imtis. Dalis gyventojų teigiamai vertino galimybę, kad valstybė išpirks jų turtą, todėl daug dėmesio skyrė klausimams apie turto vertinimo procesą.
Gyventojai, kurių turtas patenka į karinio mokymo teritoriją, dažniausiai nurodė ketinantys jį išlaikyti. Jie domėjosi pratybų dažnumu, triukšmo lygiu, susisiekimo galimybėmis ir tuo, kaip bei kada bus iš anksto informuojama apie kariuomenės veiklą. Daugelis gyventojų teigė suprantantys geopolitinę situaciją ir poligono poreikį.
Taip pat nemažai klausimų kilo dėl procedūrinių ir teisinio reguliavimo aspektų: kodėl tam tikri veiksmai pradedami dar neįsigaliojus teisės aktams, kada planuojamas įstatymo priėmimas, kokia tvarka ir per kokius terminus gyventojai bus informuojami apie privalomas procedūras.
Konsultacijos bus tęsiamos
Atsižvelgdama į išliekantį didelį gyventojų susidomėjimą, Krašto apsaugos ministerija konsultacijas tęs ir toliau. Kitą savaitę Kapčiamiestyje jos vyks sausio 28 ir 29 dienomis. Į individualias konsultacijas ir susitikimus dar yra laisvų vietų, todėl gyventojai, turintys klausimų, kviečiami registruotis ir kreiptis telefonu arba el. paštu.
Planuojamoje teritorijoje nekilnojamojo turto turintys gyventojai taip pat gali pasitikrinti savo sklypų situaciją interaktyviame žemėlapyje, kuris yra viešai prieinamas Krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje.
Individualius susitikimus ir specialistų konsultacijas Kapčiamiestyje Krašto apsaugos ministerija pradėjo rengti sausio 14 d., siekdama atsakyti į gyventojams kylančius klausimus dėl pasiūlymo steigti poligoną Kapčiamiesčio kaimynystėje.
Teisinis reguliavimas ir turto statusas
Kai Seimas priims specialųjį įstatymą dėl naujojo poligono įkūrimo ir karinio mokymo teritorijos nustatymo, karinio poligono teritorijoje esantys privačios žemės sklypai ir kitas turtas bus paimami visuomenės poreikiams. Karinio mokymo teritorijoje esantys gyventojai turės teisę pasilikti nuosavybės teise priklausantį turtą arba, pareiškę tokį pageidavimą, galės inicijuoti, kad valstybė išpirktų jų turtą.
Karinio poligono teritorijoje esantys žemės sklypai patikėjimo teise bus valdomi Krašto apsaugos ministerijos. Šioje teritorijoje bus įrengta stacionari kovinio mokymo ir pratybų infrastruktūra, statomi gynybinės infrastruktūros objektai, vyks kovinio šaudymo pratybos ir bus naudojama sunki kovinė ginkluotė bei technika. Dėl gyventojų saugumo šioje teritorijoje negalės būti civilių gyvenviečių ar ūkinės veiklos.
Karinio mokymo teritorija Lietuvos kariuomenei bus suteikta neterminuotam naudojimui karių ir karinių vienetų mokymui bei pratyboms, nekeičiant miškų ūkio paskirties ir išlaikant žemės pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Šioje teritorijoje vyks pratybos ir manevrai, bus laikoma kariuomenės technika, tačiau nebus vystoma stacionari karinė infrastruktūra ir nevyks kovinis šaudymas. Čia įsiterpusias sodybas, žemę ir mišką panorėję gyventojai galės išsaugoti.
Nevykstant karinėms pratyboms visuomenė turės teisę nevaržomai lankytis tiek karinio poligono, tiek karinio mokymo teritorijose. Apie vykstančias pratybas gyventojai bus informuojami iš anksto.
Kodėl siūloma Kapčiamiesčio kaimynystė?
Rusijos agresija prieš Ukrainą išryškino realias grėsmes regionui. Lietuva turi apie 700 km sieną su Baltarusija ir apie 300 km – su Rusija. Suvalkų koridorius jungia NATO valstybes kontinentinėje Europoje ir kartu skiria Kaliningrado sritį nuo Baltarusijos.
Didžiausi Lietuvos kariuomenės poligonai išdėstyti taip, kad sudarytų žiedą svarbiausioje gynybos požiūriu teritorijoje, besiribojančioje su Rusija ir Baltarusija – tai Pabradė, Rūdninkai, Tauragė. Tuo tarpu pietų Lietuvoje tokios infrastruktūros iki šiol nėra. Kariniu požiūriu Kapčiamiesčio apylinkės leidžia sumažinti pietų Lietuvos pažeidžiamumą.
Renkantis vietą buvo vertinami keli pagrindiniai kriterijai: valstybinės žemės plotas, gyventojų tankumas, strateginė geografinė padėtis, teritorijos tinkamumas karinėms pratyboms.
Atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus bei visą aktualią informaciją apie planuojamą poligoną Krašto apsaugos ministerija yra pateikusi savo informaciniuose kanaluose.

