Jenos Frydricho Šilerio universiteto biologai išnagrinėjo poeto Johanno Wolfgango von Gėtės gintaro kolekciją ir viename jos fragmentų aptiko maždaug 40 mln. metų senumo suakmenėjusį skruzdėlę.
Mokslininkai pažymėjo, kad dėl puikios šio radinio išsaugojimo būklės ir atliktų išsamių tyrimų pavyko gauti vertingos informacijos apie šios rūšies vabzdžius.
Gėtės gintaro kolekciją sudaro 40 Baltijos regione surinktų pavyzdžių. Dviejuose iš jų tyrėjai aptiko tris suakmenėjusių gyvūnų įtraukas. Jų tapatybei nustatyti mokslininkų komanda pasitelkė šiuolaikinius vaizdinimo metodus, kurie leido sukurti trimates uodo, juodosios musės ir skruzdėlės rekonstrukcijas.
Didžiausią dėmesį tyrėjų komandai patraukė būtent skruzdėlė. Pasak Jenos universiteto muziejaus darbuotojo Bernhardo Bocko, ši skruzdėlė priklauso rūšiai, kuri išnyko dar 1868 metais ir gana dažnai aptinkama gintare. Tačiau dėl ypatingai geros šio egzemplioriaus būklės ir išsamių tyrimų pavyko gerokai detaliau nei anksčiau aprašyti šią rūšį ir gauti naujų duomenų apie jos ypatybes bei giminystės ryšius.
Be itin smulkių plaukelių ant vabzdžio kūno, mokslininkams pirmą kartą pavyko pažvelgti ir į skruzdėlės vidų – jie vizualizavo galvos ir krūtinės endoskeleto struktūras. Tai suteikė naujų žinių apie skruzdėlių morfologiją.
Manoma, kad gintare išlikusi skruzdėlė statė didelius lizdus medžiuose. Tai galėtų paaiškinti, kodėl ši rūšis taip dažnai aptinkama gintare.
