Fizinis aktyvumas vaikams yra viena svarbiausių sveikos raidos dalių. Judėjimas stiprina raumenis ir kaulus, lavina koordinaciją, ištvermę bei lankstumą, o kartu formuoja įpročius, kurie išlieka visam gyvenimui. Svarbiausia tai, kad fizinė veikla vaikams neturi būti sudėtinga ar priminti „treniruotę“ – dažniausiai pakanka paprasto, kasdienio judėjimo.
Fizinio krūvio specialistas, mokslų magistras Kristofers Treversas pabrėžia, kad judėjimas padeda vaikams išlieti energiją, stiprina pasitikėjimą savimi, gerina miego kokybę ir net padeda lengviau susikaupti mokykloje. Reguliarus fizinis aktyvumas taip pat palaiko širdies ir plaučių veiklą, gerina pusiausvyrą, mažina stresą ir padeda išlaikyti sveiką kūno svorį.
6–17 metų vaikams rekomenduojama kasdien judėti bent 60 minučių. Ši veikla turėtų apimti ir ištvermę lavinančius pratimus, ir raumenų stiprinimą. Vis dėlto svarbiausia taisyklė paprasta – geriausia fizinė veikla vaikui yra ta, kuri jam patinka ir skatina judėti natūraliai.
Ikimokyklinio amžiaus vaikams fizinis aktyvumas beveik visada vyksta per žaidimą. Jiems nereikia struktūruotų treniruočių ar sporto programų – pakanka bėgiojimo, šokinėjimo, vaikščiojimo, žaidimų vandenyje, šokių ar važiavimo triratuku. Tokia veikla lavina koordinaciją ir padeda pažinti savo kūną.
6–8 metų vaikai jau gali imtis šiek tiek struktūruotesnio judėjimo, tačiau žaidimo elementas vis dar išlieka svarbiausias. Šiame amžiuje tinka paprasti pratimai su savo kūno svoriu, vaikiška joga, šokdynė, važiavimas dviračiu ar paspirtuku, įvairios kliūčių juostos. Tai puikus metas formuoti taisyklingą judesių techniką ir teigiamą požiūrį į fizinį aktyvumą.
9–12 metų vaikų koordinacija ir fizinės galimybės jau būna gerokai pažengusios. Jie gali atlikti sudėtingesnius pratimus, pavyzdžiui, atsispaudimus, pritūpimus, ištūpimus ar šokinėjimo pratimus. Šiame amžiuje ypač naudinga pradėti reguliarius tempimo ir mobilumo pratimus, kurie padeda išvengti traumų ir gerina judesių amplitudę.
Paaugliai nuo 13 iki 17 metų dažnai jau yra pasirengę labiau struktūruotoms treniruotėms. Jie gali saugiai atlikti viso kūno treniruotes su savo svoriu ar papildomu pasipriešinimu, išbandyti trumpas intensyvias intervalines treniruotes, jogą ar pilatesą. Svarbiausia, kad būtų akcentuojama taisyklinga technika ir palaipsnis krūvio didinimas.
Kad vaikai daugiau judėtų, tėvų vaidmuo yra itin svarbus. Vaikai daug lengviau įsitraukia, kai mato aktyvų suaugusiųjų pavyzdį – bendri pasivaikščiojimai, žygiai, žaidimai kieme ar sportas kartu dažnai tampa stipriausia motyvacija. Judėjimą verta skaidyti į trumpesnes atkarpas per dieną, o ne reikalauti vienos ilgos treniruotės.
Iki 12 metų rekomenduojama koncentruotis į pratimus su savo kūno svoriu ir judesių įgūdžių lavinimą. Paaugliams galima pasiūlyti labiau struktūruotas treniruotes su treneriu. Svarbu suprasti, kad tinkamai atliekamos jėgos treniruotės vaikams yra saugios ir netgi gali sumažinti traumų riziką, ypač tiems, kurie daug juda ir sportuoja.
Galiausiai, judėjimas vaikams neturėtų tapti pareiga ar spaudimu. Kai fizinė veikla yra smagi, įvairi ir pritaikyta amžiui, ji natūraliai tampa kasdienybės dalimi ir tvirtu pamatu sveikam gyvenimo būdui ateityje.
