Tyrimą, atliktą Italijos Kamerino universiteto mokslininkų komanda, parodė, kad miego trūkumas gali pažeisti riebalinę izoliaciją, saugančią neuronus. Dėl to nukenčia mūsų smegenų veikla ir informacijos apdorojimas.
Įvairių eksperimentų ir testų metu tyrėjai nustatė cheminius sutrikimus oligodendrocituose – tai ląstelės, atsakingos už cholesterolio apdorojimą. Cholesterolis yra esminė apsauginio sluoksnio – mielino – sudedamoji dalis.
„Šis tyrimas išryškina oligodendrocitus kaip pagrindinius tarpininkus, siejančius miego trūkumą su pažeista mielino struktūra, sulėtintu nervinių impulsų perdavimu ir elgesio sutrikimais“, rašo autoriai publikuotame straipsnyje.
Mokslininkai išanalizavo 185 sveikų savanorių smegenų magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) vaizdus ir patvirtino ankstesnių tyrimų rezultatus – nustatyta, kad blogėjant subjektyviai vertinamai miego kokybei, mažėja ir smegenų baltosios medžiagos struktūrų vientisumas.
Vėliau komanda atliko bandymus su žiurkėmis, kurios buvo laikomos be miego 10 dienų. Nors nervinių skaidulų skersmuo šių gyvūnų smegenyse nepasikeitė, mielino apvalkalas aplink kiekvieno neurono ašį (aksoną) buvo pastebimai plonesnis, palyginti su kontrolinės grupės gyvūnais.
Tolesni eksperimentai atskleidė, kad žiurkių, kurioms trūko miego, nervinių signalų perdavimas tarp tam tikrų smegenų sričių sulėtėjo maždaug trečdaliu. Taip pat buvo fiksuotas sumažėjęs skirtingų smegenų regionų aktyvumo sinchroniškumas.
Aksonai yra itin svarbūs nervinių impulsų perdavimui. Miego stoka lemia mielino plonėjimą, todėl neuronų tarpusavio „poklabiai“ lėtėja, didėja protinio nuovargio ir miglotumo rizika. Tai patvirtino ir su žiurkėmis atlikti atminties bei fizinio krūvio testai.
Genetinė analizė parodė, kad miego netekusių graužikų oligodendrocitai nebepajėgia taip efektyviai, kaip įprastai, tvarkyti cholesterolio. Dėl to nukenčia mielino formavimasis ir palaikymas.
„Mūsų rezultatai pabrėžia galimą oligodendrocitų cholesterolio apykaitos sutrikimų vaidmenį elgesio pakitimams, susijusiems su miego stoka, ir atveria naują potencialų taikinį intervencijoms,“ rašo tyrėjai.
Tyrimo autoriai tuo neapsiribojo. Žiurkėms, kurioms buvo sumažintas miegas, buvo skiriamas vaistas ciklodekstrinas, padedantis atkurti cholesterolio pernašą. Po šio gydymo pagerėjo gyvūnų motoriniai gebėjimai ir atmintis, taip patvirtinant mechanizmą, kurį mokslininkai įtarė esant esminiu.
Pažymėtina, kad didžioji dalis tyrimo duomenų gauta naudojant gyvūnų modelius, todėl rezultatus dar būtina papildomai patvirtinti su žmonėmis. Vis dėlto tai suteikia įtikinamų įrodymų apie naują biologinį kelią, kuriuo miego trūkumas mus lėtina ir silpnina pažintines funkcijas.
Ateityje šios išvados gali padėti kurti gydymo būdus, galinčius sušvelninti dalį miego stokos padarinių žmonėms, kuriems tai yra lėtinė problema. Ilgalaikis miego trūkumas siejamas su įvairiomis tolesnėmis sveikatos problemomis, įskaitant neurologinius sutrikimus ir demencijos riziką.
„Didėjantis miego trūkumo paplitimas šiuolaikinėje visuomenėje kelia rimtą visuomenės sveikatos iššūkį,“ pažymi tyrėjai. Pasak jų, sumažėjęs budrumas, sulėtėję reakcijos laikai ir dažnesnės klaidos yra gerai žinomi elgesio rodikliai, aiškiai liudijantys apie miego stoką.
