Baltijos jūra šią žiemą vėl primena, kad gali būti ne tik audringa, bet ir pavojingai rami. Staiga atšalus orams, jūros paviršių vis didesniais plotais ima dengti ledas – tai užfiksavo ir NASA palydovai, pasinaudoję giedru sausio pabaigos dangumi.
Naujausios nuotraukos rodo, kad ledas Baltijos regione apėmė maždaug 90 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą. Tai reiškia, jog šiuo metu sukaustytas jau apie ketvirtadalis visos Baltijos jūros, kurios bendras plotas siekia 377 tūkst. kv. kilometrų.
Nors šis vaizdas atrodo įspūdingai, specialistai pabrėžia, kad dabartinis apledėjimas vis dar nesiekia istorinio vidurkio. Vis dėlto ledo danga jau turi reikšmingą poveikį tiek gamtai, tiek žmonių veiklai.
Ledas – gyvybiškai svarbus ruoniams ir ekosistemai
Estijos aplinkosaugos agentūros duomenimis, Veinamerio sąsiauryje ir Pernu įlankoje susiformavo 15–30 centimetrų storio stabilus ledo sluoksnis. Tokios sąlygos itin svarbios ruoniams – vasario ir kovo mėnesiais jiems būtinas tvirtas ledas jaunikliams atsivesti.
Ledas taip pat atlieka svarbų vaidmenį jūrinėje ekosistemoje. Kai jūros paviršius užšąla, saulės šviesa nepasiekia gilesnių vandens sluoksnių, todėl stabdomas ankstyvas dumblių augimas. Tai leidžia išvengti per ankstyvo žydėjimo ir palaikyti natūralią ekologinę pusiausvyrą.
Pasak Estijos visuomeninio transliuotojo ERR, būtent dėl šiuo metu susidariusios ledo dangos dumbliai turėtų sužydėti įprastu metu, o ne gerokai anksčiau, kaip nutikdavo švelnesnių žiemų metu.
Vis dar mažiau nei įprasta
Nepaisant augančio ledo ploto, dabartinė situacija vis dar gerokai atsilieka nuo ilgamečio vidurkio, kuris siekia apie 170 tūkst. kvadratinių kilometrų. Per pastaruosius 20 metų Baltijos jūros apledėjimas nuosekliai mažėjo.
Istoriniai duomenys rodo didžiulius svyravimus: per itin atšiaurią 2009–2010 metų žiemą ledas dengė net 309 tūkst. kvadratinių kilometrų jūros. Tuo tarpu po dešimtmečio buvo pasiektas priešingas rekordas – ledu pasidengė vos 37 tūkst. kv. kilometrų.
Kai Baltija virsdavo čiuožykla
Baltijos pakrantės gyventojai iki šiol prisimena 2011 metų kovą, kai jūra ties Palangos tiltu buvo virtusi milžiniška, stiklo lygumo čiuožykla. Tąkart žmonės ne tik vaikščiojo ledu, bet ir čiuožė pačiūžomis, fotografavosi, o drąsiausieji net kepė šašlykus tiesiog ant sustingusių bangų.
Vis dėlto gamta greitai priminė savo jėgą – sustiprėjęs vėjas netrukus ledą nunešė atgal į atvirą jūrą, ir neįprastos pramogos baigėsi.
Kai jūra užšaldavo visiškai
Istorija mena dar ekstremalesnius laikotarpius. 1948 metais Baltijos jūra buvo užšalusi iki pat Danijos krantų, o tai paralyžiavo laivybą ir prekybą. Dar senesniuose šaltiniuose minimi 1398–1399 metai, kai per užšalusią jūrą buvo galima keliauti net iš Liubeko į Daniją.
XX amžiuje Baltija visiškai ar beveik visiškai užšaldavo ne kartą – 1941–1942, 1987, 1996 metais. O 2003-iaisiais dėl speigų beveik sustojo Sankt Peterburgo uosto veikla, buvo užšalusi Suomijos įlanka, o ledas vietomis siekė net 80 centimetrų storį.
Šie pavyzdžiai primena, kad nors šiandieniniai šalčiai gali atrodyti neįprasti, Baltijos jūra savo istorijoje yra mačiusi ir gerokai atšiauresnių žiemų.
