Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) pirmadienį susidūrė su varginančiais kuro nuotėkiais per lemtingą naujosios Mėnulio raketos bandymą, dėl kurio kyla abejonių, kada astronautai galės pakilti į skrydį aplink Mėnulį.
Nutekėjimai, primenantys raketos debiuto, kuris prieš trejus metus buvo atidėtas dėl panašių problemų, pasirodė praėjus vos kelioms valandoms nuo visos dienos trukusios degalų pildymo operacijos pradžios Kanaveralo kyšulio Kosminiame centre.
Apytikriai vidurdienį starto valdymo komanda pradėjo 98 metrų (322 pėdų) aukščio raketos bakus pildyti itin atšaldytu skystuoju vandeniliu ir deguonimi. Į bakus turėjo būti įpilta daugiau kaip 700 000 galonų (2,6 mln. litrų) kuro, kuris privalėjo išlikti juose kelias valandas – taip tiksliai imituojami paskutiniai realaus skaičiavimo iki starto etapai.
Tačiau netrukus raketos apačioje ėmė kauptis pernelyg didelis vandenilio kiekis. Vandenilio tiekimas kelis kartus buvo skubiai stabdomas, o starto komanda bandė spręsti problemą taikydama metodus, sukurtus per ankstesnį „Space Launch System“ raketos atgalinio skaičiavimo bandymą 2022 metais.
Pirmasis šios raketos bandomasis skrydis taip pat buvo lydimas vandenilio nuotėkių, kol galiausiai pavyko pakilti be įgulos.
Keturi misijai paskirti astronautai – trys amerikiečiai ir vienas kanadietis – šią kritinę generalinę repeticiją stebėjo iš maždaug 1 600 kilometrų (1 000 mylių) atstumo, būdami Hiustone, Džonsono kosminiame centre.
Pastarąją pusantros savaitės jie laikosi karantino režimo ir laukia, kuo baigsis šis bandomasis atgalinis skaičiavimas.
Pirmadienį vykęs kuro pildymo bandymas lems, kada jie galės pakilti į pirmąjį per daugiau nei pusę šimtmečio pilotuojamą skrydį Mėnulio link.
Esant palankioms aplinkybėms, NASA galėtų išsiųsti misijos vadą Reidą Wisemaną ir jo įgulą Mėnulio link ne anksčiau kaip sekmadienį. Raketai privaloma pakilti iki vasario 11 dienos, priešingu atveju misija bus atidėta iki kito palankaus lango kovą.
Erdvėlaiviui į Mėnulį NASA turi vos kelias tinkamas starto dienas per mėnesį, o neįprastai stipri šalčio banga jau sutrumpino vasario starto langą dviem dienomis.
Dėl užsitęsusio šalčio vėluojant pasirengimo darbams, atgalinio skaičiavimo laikmačiai buvo paleisti šeštadienio vakarą. Tai suteikė starto valdymo komandai galimybę pereiti visus procedūrinius etapus ir iš anksto susidoroti su bet kokiomis išlikusiomis techninėmis raketos problemomis. Skaičiavimą buvo numatyta sustabdyti likus 30 sekundžių iki nulio – dar prieš užvedant variklius.
NASA Artemis II „Space Launch System“ raketa su „Orion“ erdvėlaiviu ant mobilios starto platformos 2026 m. sausio 29 d., NASA Kanaveralo kyšulio kosminiame centre Floridoje. (NASA/Jim Ross)
Beveik 10 dienų truksianti misija nuskraidins astronautus pro Mėnulį, aplink jo nematomąją, toli Žemei atsuktą pusę ir tiesiai atgal į Žemę. Pagrindinis tikslas – išbandyti erdvėlaivio kapsulės gyvybės palaikymo ir kitas gyvybiškai svarbias sistemas. Į Mėnulio orbitą ši įgula nesileis ir nusileidimo paviršiuje nebandys.
Paskutinį kartą astronautus į Mėnulį NASA siuntė XX a. 7-ajame dešimtmetyje vykusios „Apollo“ programos metu. Naujoji „Artemis“ programa siekia sukurti ilgalaikį žmonių buvimą Mėnulyje: Wisemano įgulos skrydis turėtų tapti svarbiu žingsniu ruošiant dirvą būsimoms astronautų ekspedicijoms ir nusileidimams Mėnulio paviršiuje.
