Vis daugiau mokslinių įrodymų rodo, kad dėl kasdien išgeriamo kavos puodelio nereikia graužtis sąžinei. Didelės apimties ilgalaikis tyrimas atskleidė, kad saikingas kofeino vartojimas siejamas su mažesne demencijos rizika ir lėtesniu pažintinių funkcijų silpnėjimu.
Tyrime analizuoti beveik 132 000 dalyvių duomenys, juos stebint iki 43 metų. Paaiškėjo, kad tie žmonės, kurie nurodė suvartojantys daugiausia kofeino, turėjo 18 procentų mažesnę demencijos išsivystymo riziką nei tie, kurie teigė geriantieji labai mažai arba visai nevartojantys kofeino.
Dalyje tiriamųjų imties pastebėta, kad kavą ar arbatą su kofeinu vartoję dalyviai pažintinius testus atliko šiek tiek geriau nei tie, kurie šių gėrimų gėrė mažiau. Įdomu tai, kad jokio ryšio neaptikta tarp žmonių, geriančių tik kavą be kofeino, tad didžiausia tikimybė, jog apsauginį poveikį turi būtent kofeinas.
Vis dėlto tai nereiškia, kad galima be saiko gerti kavą litriais ir tikėtis visada išlikti žvaliems bei aštraus proto. Kaip ir daugelyje sričių, svarbiausia – saikas. Didžiausia nauda smegenų veiklai nustatyta tarp žmonių, išgeriančių 2–3 puodelius kavos arba 1–2 puodelius arbatos per dieną.
Tačiau net ir saikingas kofeino vartojimas nėra stebuklinga priemonė, galinti viena pati apsaugoti nuo demencijos.
„Nors mūsų rezultatai nuteikia optimistiškai, svarbu prisiminti, kad šis poveikis nėra labai didelis, o yra ir daugybė kitų svarbių būdų išsaugoti gerą pažintinę funkciją senstant“, – aiškina mitybos specialistas Danielis Wangas iš Bostone esančios „Mass General Brigham“ ligoninės.
„Mūsų tyrimas rodo, kad kava ar arbata su kofeinu gali būti tik viena dėlionės dalis.“
Naujoji ataskaita dera su kitais pastaraisiais metais atliktais tyrimais. Vienoje didelės apimties analizėje, kurioje dalyvavo daugiau kaip 200 000 žmonių, nustatyta, kad kavą geriantys asmenys 34 procentais rečiau susirgdavo Alzheimerio liga ir 37 procentais rečiau – Parkinsono liga, palyginti su kava nepiktnaudžiaujančiais ar jos visai negeriančiais žmonėmis. Svarbi sąlyga – kava turėjo būti su kofeinu ir be cukraus.
Kitas tyrimas parodė, kad trys puodeliai kavos per dieną siejasi su vidutiniškai beveik dvejais papildomais gyvenimo metais. Dar vienoje studijoje nustatyta, kad žmonėms, turintiems aukštą kraujo spaudimą, mažiausia demencijos rizika buvo tarp tų, kurie kasdien išgerdavo 4–5 puodelius arbatos.
Naujausiame tyrime analizuoti 86 606 moterų, dalyvavusių Slaugytojų sveikatos tyrime, ir 45 215 vyrų, įtrauktų į Sveikatos priežiūros specialistų stebėsenos tyrimą, sveikatos duomenys. Abu šie projektai startavo dar XX a. devintajame dešimtmetyje.
Kofeino suvartojimas buvo vertinamas naudojantis kas 2–4 metus pildomomis mitybos dažnumo anketomis. Dalyvių taip pat prašyta įvertinti, ar jie pastebi atminties, dėmesio ir kitų pažintinių gebėjimų pokyčius. Maždaug 17 000 žmonių keletą kartų tyrimo laikotarpiu telefonu atliko specialius kognityvinių funkcijų testus.
Iš viso 131 821 dalyvio grupėje per tyrimo laiką demencija diagnozuota 11 033 žmonėms. Remiantis šiais duomenimis, nustatyta, kad didžiausioje kofeino suvartojimo grupėje demencijos rizika buvo 18 procentų mažesnė nei mažiausioje kofeino suvartojimo grupėje.
Tarp žmonių, gėrusių kavą su kofeinu, taip pat nustatyta šiek tiek mažesnė savarankiškai nurodomo pažintinių funkcijų silpnėjimo dalis – 7,8 procento, palyginti su 9,5 procento tarp kavos negeriančių dalyvių.
Vis dėlto tarp tų tiriamųjų, kurie atliko išsamius kognityvinius testus, reikšmingų skirtumų bendrame smegenų veiklos įvertinime nenustatyta.
Įdomu ir tai, kad didesnis kofeino kiekis nebuvo siejamas su neigiamomis pasekmėmis. Tiesiog nauda tam tikru metu išsilygindavo: labai didelis kofeino suvartojimas nesuteikdavo daugiau privalumų nei saikingas jo kiekis.
Tokie rezultatai iš dalies skiriasi nuo kitų tyrimų, kuriuose nustatyta, kad daugiau nei šeši kavos puodeliai per dieną gali būti siejami su didesne demencijos rizika.
Kaip įprasta stebėjimo (observaciniuose) tyrimuose, nustatyti galima tik ryšius tarp reiškinių, tačiau vienareikšmiškai teigti, kad būtent kavos gėrimas mažina demencijos riziką, negalima.
Atliekant analizę tyrėjai atsižvelgė į kitus gyvenimo būdo veiksnius – mitybą, ligų istoriją, šeiminį polinkį ir panašiai. Vis dėlto reikalingi tolesni darbai, kad būtų galima tiksliau ištirti galimą kofeino ir demencijos ryšį bei mechanizmus, kuriais jis galėtų veikti.
„Mes taip pat palyginome žmones, turinčius skirtingą genetinį polinkį sirgti demencija, ir gavome tokius pačius rezultatus – tai reiškia, kad kava ar kofeinas tikriausiai yra panašiai naudingas ir didelės, ir mažos genetinės rizikos grupėms“, – pažymi tyrimo vadovas Yu Zhangas.
