Europos Sąjunga trečiadienį pareiškė norinti sugriežtinti dronų registracijos tvarką, sukurti neskraidymo zonas ir sustiprinti jų aptikimą kritiškai svarbiose vietovėse po to, kai praėjusiais metais įvairiose Europos šalyse įvyko virtinė neišaiškintų incidentų.
Daugybė paslaptingų skrydžių virš oro uostų, kuriuos teko uždaryti, virš karinių bazių ir netoli branduolinių objektų atskleidė Europos saugumo spragas Rusijos keliamų grėsmių akivaizdoje.
„Pamatėme, kad bet kas gali būti panaudota kaip ginklas prieš mus, – sakė už technologijas ir saugumą atsakinga Europos Komisijos narė Henna Virkkunen. – Dronų ir kovos su dronais pajėgumai yra centriniai Europos gynybos ir ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos komponentai.“
Briuselio paskelbtas naujasis veiksmų planas skirtas civiliniam sektoriui po to, kai praėjusiais metais buvo pradėta iniciatyva sukurti karinės antidroninės gynybos sistemą.
ES pareigūnai teigė, kad, be kita ko, jie nori paspartinti privalomą dronų registraciją visame bloke, kad būtų galima geriau sekti potencialias grėsmes.
„Visų pirma bus siekiama užtikrinti, kad kiekvieną droną būtų galima susieti su konkrečiu operatoriumi“, – sakė vienas pareigūnas.
Pasak jo, Briuselis nori išplėsti reglamentavimą taip, kad jis apimtų ir mažesnius dronus, t. y. nuo dabartinės apatinės 250 gramų ribos iki 100 gramų.
ES vykdomoji valdžia taip pat nori, kad valstybės narės tiksliau nustatytų neskraidymo zonas aplink jautrias vietoves, galiausiai siekiant, kad programinė įranga užkirstų kelią dronams skraidyti tose vietovėse.
Siekiant pagerinti dronų aptikimą, pareigūnai teigė norintys padėti stiprinti telekomunikacijų sistemų naudojimą dronams aptikti ir skatinti dirbtinio intelekto, gebančio stebėti potencialiai įtartinus skrydžius, vystymą.
„Greitojo reagavimo komandos“
Siekiant patikrinti bloko pasirengimą, pareigūnai teigė siūlantys pradėti kasmetines „plataus masto ES antidroninės kovos bandomąsias pratybas“.
Briuselis taip pat aptars su ES valstybėmis narėmis galimybę įsteigti „greitojo antidroninio reagavimo komandas“, kurios galėtų būti greitai siunčiamos į pagalbą šalims, patyrusioms dronų atakas.
Nors didžioji strategijos dalis skirta kovai su dronų keliamomis grėsmėmis, Briuselis taip pat teigė norintis tobulinti reglamentavimą ir skirti lėšų ES dronų gamybos pramonės vystymui.
ES norų sąraše nebuvo pateikta jokių konkrečių skaičių apie galimas investicijas, taip pat neaišku, kaip bus įgyvendinami visi plano tikslai.
Pareigūnai pripažino, kad sugriežtinus dronų skrydžių kontrolę nebus užkirstas kelias žmonėms, ketinantiems sukelti problemų, tačiau jie tvirtino, kad tai padės valdžios institucijoms greitai nustatyti, ar dronų naudojimas teisėtas.
Nors pareigūnai dėl pernai įvykusių nepaaiškinamų skrydžių pirštu bedė į Maskvą, iki šiol nėra jokio konkretaus patvirtinimo, kad už tai atsakingas Kremlius.
