Kasdien valgomi, įprasti produktai gali nepastebimai skatinti lėtinį uždegimą organizme. Ilgainiui tai siejama su didesne 2 tipo cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų bei artrito rizika. Svarbu suprasti, kad pavojų kelia ne pavieniai pasirinkimai, o nuolatiniai mitybos įpročiai.
Ilgalaikis kepto, saldaus ir stipriai perdirbto maisto vartojimas gali palaikyti žemo lygio, bet nuolatinį uždegimą. Tokia būsena susijusi su imuninės sistemos aktyvacija ir uždegiminių baltymų gamyba. Nors iš pradžių simptomai gali būti nejuntami, ilgainiui pasekmės tampa reikšmingos.
Raudona ir perdirbta mėsa dažnai minima tarp produktų, galinčių skatinti uždegiminius procesus. Bekonas, dešros, dešrelės ar dažnai vartojami kepsniai turi daug sočiųjų riebalų, kurie gali aktyvinti tam tikras imuninės sistemos ląsteles. Be to, aukštoje temperatūroje ruošiant mėsą susidaro junginiai, siejami su uždegimu.
Rafinuoti angliavandeniai taip pat gali turėti neigiamą poveikį. Balta duona, įprasti makaronai, baltieji ryžiai ar kai kurie pusryčių dribsniai greitai pakelia cukraus kiekį kraujyje. Staigūs gliukozės svyravimai ilgainiui gali skatinti medžiagų apykaitos sutrikimus ir uždegiminius procesus.
Produktai ir gėrimai su pridėtiniu cukrumi veikia insulino apykaitą ir didina atsparumo insulinui riziką. Saldūs desertai, limonadai ar energiniai gėrimai gali prisidėti prie svorio augimo ir širdies ligų vystymosi. Perteklinis cukraus vartojimas taip pat siejamas su kai kurių artrito formų paūmėjimu.
Stipriai perdirbti maisto produktai – traškučiai, sausainiai, paruošti pusgaminiai ar saldinti jogurtai – dažnai turi daug priedų ir mažai natūralių maistinių medžiagų. Tokia sudėtis gali palaikyti lėtinį uždegimą. Nors transriebalai daugelyje šalių jau uždrausti, perdirbti gaminiai vis tiek išlieka mažiau palankūs sveikatai.
Keptas ir riebaluose gruzdintas maistas taip pat siejamas su uždegimo didėjimu. Dažnai jis ruošiamas aliejuose, kuriuose gausu omega-6 riebalų rūgščių. Per didelis jų kiekis, palyginti su omega-3, gali išbalansuoti riebalų apykaitą ir skatinti uždegiminius procesus.
Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad riebalai organizmui būtini. Omega-3 riebalų rūgštys, randamos riebiose žuvyse, riešutuose ar sėklose, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Todėl esminis veiksnys yra ne visiškas riebalų atsisakymas, o tinkamas jų balansas.
Kai kurie produktai, pavyzdžiui, pieno gaminiai ar glitimas, stipresnę reakciją gali sukelti tik jautresniems žmonėms. Sergantieji celiakija, alergijomis ar turintys individualų netoleravimą turėtų atidžiau stebėti savo savijautą. Universalių draudimų nėra, tačiau individualus jautrumas svarbus.
Specialistai rekomenduoja rinktis mitybos modelį, artimą Viduržemio jūros ar augalinei dietai. Jo pagrindą sudaro daržovės, vaisiai, viso grūdo produktai, riešutai, sėklos ir kokybiški augaliniai riebalai, tokie kaip alyvuogių aliejus. Toks modelis siejamas su mažesne lėtinio uždegimo ir širdies ligų rizika.
Mažinti potencialiai uždegimą skatinančių produktų kiekį naudinga visiems, tačiau ypač svarbu tai žmonėms, turintiems antsvorio ar padidėjusią diabeto bei širdies ligų riziką. Taip pat verta atkreipti dėmesį į valgymo laiką, nes gausios vakarienės gali bloginti gliukozės ir kraujospūdžio kontrolę naktį. Subalansuota mityba ir reguliarūs įpročiai – vienas paprasčiausių būdų apsaugoti organizmą nuo lėtinių ligų.
